KUPIŠKIO MUZIEJAUS BIČIULIŲ KLUBO EKSPEDICIJA Į GALSIŠKIUS

Spalio 15 d. per Kupiškio muziejaus bičiulių klubo susitikimą muziejaus direktoriui Kostui Malakauskui paminėjus, kad Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejus Vilniuje norėtų pažymėti Jurgio Šlapelio tėviškę Galsiškių kaime, klubo narei Laimai Gudaitei pasiūlius, nes tuose kraštuose šaknų turi ir jos pusseserė Vanda Stanynienė-Lapelytė, žino Šlapelių sodybvietės vietą, buvo nuspręsta vykti į ekspediciją.

Nojus PAJARSKAS

Ekspedicijos eiga

Spalio 29 d. apie 14 val. iš Kupiškio muziejaus kiemo išvyko ekspedicijos dalyviai: direktorius K. Malakauskas, muziejaus bičiulių klubo nariai L. Gudaitė ir Nojus Pajarskas. Iki Galsiškių kaimo vežė Aurimas Čelkys. Maršrutą rodė ir savo prisiminimus pasakojo V. Stanynienė.

Į Galsiškių kaimą dalyviai važiavo per Puožo, Juodpėnų kaimus. Kiekvienas ekspedicijos dalyvis prisiminė ir Galsiškiuose įvykusius nuotykius, ir pro gretimus kaimus pravažiuojant. N. Pajarskas papasakojo savo šeimos sąsajas su Puožo kaimu ir apylinkėmis.

Atvykus į vietą V. Stanynienė papasakojo apie kiekvienoje vietoje esančias sodybas ir sodybvietes, jų šeimininkų istorijas.

Važiuodami link J. Šlapelio sodybos vietos, privažiavome prie vadinamosios Galsiškių ūlyčios, kur sutikome jų pačių sodyboje Edvardą ir Genovaitę Matiukus, kurie yra aktyvūs Adomynės kultūrinio gyvenimo dalyviai.

G. Matiukienė nurodė Jurgio Šlapelio tėvų sodybos vietą. Identifikavus vietą, L. Gudaitė, V. Stanynienė, G. Matiukienė papasakojo savo prisiminimus iš Galsiškių.

Ekspedicijai įpusėjus dalyviai nuėjo iki Šetekšnos-Jaros upės slėnio. Iš šios vietos matosi nuostabus kraštovaizdis. Matėsi ir aplinkiniai kaimai, miško juosta Rokiškio rajone.

Pasikalbėję su G. Matiukiene, dalyviai nusprendė susitikti su J. Šlapelio giminaičiu, gyvenančiu Adomynėje, Povilu Šlapeliu, kuris atskleidė įvairių savo šeimos istorijos faktų ir patikslinimų. P. Šlapelis su žmona Laima padovanojo muziejui Vlado Žuko knygą „Marijos ir Jurgio Šlapelių lietuvių knygynas Vilniuje“.

Jurgio Šlapelio tėvų sodybvietės ieškant

Remiantis „Kupiškėnų enciklopedija“, Galsiškiuose Šlapelių giminė minima nuo 1844 metų, kai kaime buvo Augustino Šlapelio ūkis.

Remiantis V. Stanynienės prisiminimais, J. Šlapelio tėvų sodyba buvo Galsiškių kaime tarp Jokubkų ir Juodviršių sodybų, ant kalvelės, kur ši vieta nuo seno pažymėta kryžiumi. Buvo manoma, kad šis kryžius ir žymi Šlapelių sodybos vietą.

G. Matiukienė teigė, kad Šlapelių sodyba buvo iš karto už jos tėvų Jokubkų sodybos. Tai rodo ir buvusio Šlapelių šulinio (daubos) vieta, kurią prisimena vietiniai gyventojai. Šios sklypo dalies išskirtinumą rodo ir galbūt sklypo ribas žyminčios dvi pilkosios tuopos.

G. Matiukienė teigė, kad kitoje senojo kelio pusėje buvo Šlapelių sodas, kur augo alyvinės obelys.

Pasak Povilo Šlapelio, Juodviršių tvenkinys yra netoli Jokubkų sodybos, ir ,,Kupiškėnų enciklopedijos“ pirmo tomo 407 puslapyje esanti fotografija nurodo J. Šlapelio sodybos vietą, bet iš tikrųjų ten yra P. Šlapelio senelio Povilo Šlapelio sodybos vieta.

Svarbus faktas, nustatant vietą, yra šulinio vieta, nes šulinys tradiciškai būdavo sodybos centre, šulinio nedarydavo toli nuo sodybos, nes antraip nebus patogu.

Remiantis šiais prisiminimais ir papildomais šaltiniais, galima teigti, kad iš tikrųjų J. Šlapelio sodyba buvo ten, kur nurodė vietą G. Matiukienė, nes ši sklypo dalis yra tarp Jokubkų ir Juodviršių sodybų. Tikėtina, kad dvi pilkosios tuopos galėjo žymėti sklypo ribas ar paradinį įvažiavimą į sodybos kiemą.
Apytikslės J. Šlapelio tėvų sodybvietės koordinatės: 55.7920567, 25.3306703.

Jurgis Šlapelis (1876–1941 m.)

J. Šlapelis gimė Galsiškiuose jau minėtoje vietoje, augo 6 vaikų šeimoje. Jo tėvai Kazimieras ir Julijona Šlapeliai turėjo 1 valaką žemės valdos (apie 20 ha). Namuose būdavo ir spaudos draudimo laikotarpiu (1864–1904 m.) lietuviškų knygų lotyniškais rašmenimis. Jurgį skaityti ir rašyti išmokė jo brolis Jonas. Jurgis norėjęs mokytis, jį tėvai išsiuntė į Šimonių mokyklą, bet mirus tėvui, mokslo siekimas sutriko. Jurgio mokytojas Zuozuila Jurgio brolius ragino toliau vaikiną siųsti į mokslus. Po Šimonių mokyklos Jurgis patraukė į Anykščius, vėliau ir brolio Jono patalkintas išvyko į Jelgavą. Pasimokęs Jurgis galėjęs stoti į kunigų seminariją, nes broliai jo išlaikyti nebegalėjo, bet Jurgis liko Jelgavoje apsigyvenęs Jono Jablonskio bute. Vėliau J. Šlapeliui teko gyventi pas kitus žmones. Dėl lietuviškos veiklos J. Šlapelis turėjo išvykti į Sankt Peterburgą. Išlaikęs egzaminus išvažiavo mokytis į Maskvą studijuoti medicinos, kur aktyviai dalyvavo lietuviškoje veikloje. Už tai buvo nukentėjęs. Vasaromis grįžęs į Lietuvą rinkdavo lietuvišką tautosaką.

Baigęs mokslus grįžo į Lietuvą. Bendradarbiavo su J. Jablonskiu lietuvių kalbos labui. Dirbo „Vilniaus žiniose“. Priklausė Socialdemokratų partijai. Išėjęs iš redakcijos vertė svetimus, nesuprantamus žodžius ir sudarinėjo žodynėlius. J. Basanavičiaus, J. Biliūno, A. Mickevičiaus, Vydūno, Žemaitės ir kitų rašytojų knygų, vadovėlių taisė kalbą. Turėjo su žmona Marija Šlapeliene knygyną Vilniuje.

J. Šlapelis Galsiškių nebuvo apleidęs, net buvo atvažiavęs su mediniu dviračiu.

Mirė 1941 metais, palaidotas Rasų kapinėse.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Vilniuje Jurgio ir Marijos vienos iš dukrų iniciatyva įkurtas Jurgio ir Marijos Šlapelių namas-muziejus Pilies g. 40.

Jurgio Šlapelio įamžinimas

Svėdasų bibliotekos darbuotoja Aušra Uldukienė surinko medžiagą „Įžymūs žmonės prie Jaros-Šetekšnos“, kuri buvo pristatyta Svėdasų miestelio bibliotekoje. Projekte paminėtas ir Jurgis Šlapelis.

Deja, šiuo metu nevyksta jokių užsiėmimų J. Šlapeliui įamžinti. Kupiškio muziejus svarsto galimybę projekto rengimui šia tema. Nustačius J. Šlapelio tėvų sodybvietės vietą, tikėtina, kad Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejus įamžins šią vietą koplytstulpiu.

Šis žmogus yra labai svarbus prisimenant XX a. pr. lietuvius, kurie tęsė lietuviškos kultūros plėtojimą, o šiandien ypač svarbu prisiminti mūsų ištakas ir gimtojo krašto šviesuolius.

Galsiškiai

Galsiškiai yra kaimas Kupiškio rajono pakraštyje netoli sienos su Rokiškio rajono savivaldybe, prie Šetekšnos-Jaros upės. Nuo Juodpėnų apie 6–7 km, nuo Mieliūnų apie 2 km.

Galsiškių kaimas žinomas nuo XVII a. Kaimas turėjo kitą pavadinimą – Dargudžiai, Dargudiškiai (Dargudziski, Dargodziski).

Galsiškiai priklausė Salų parapijai, senieji kaimo gyventojai palaidoti Salose. Kapinėse yra ir Šlapelių giminės atstovų. Kai nebeliko tilto per Šetekšną-Jarą, teko Galsiškius prijungti prie Adomynės parapijos.
XX a. 7–8 dešimtmečiais buvo 9 sodybos. Deja, šiandien išliko trys, bet aktyviai gyvenama vienoje, tai Edvardas ir Genovaitė Matiukai, kurie gyvena Genovaitės tėvų Jokubkų sodyboje, vadinamoje Galsiškių ūlyčioje. Į kitas dvi sodybas šeimininkai atvyksta retkarčiais. Tarp jų ir V. Stanynienė. Ji paminėjo seniau gyvenusias šeimas, tarp kurių Jančiai, Vilimai, Staniuliai, Juozevičiai, Motiejūnai, Jokubkai, Juodviršiai, Šlapeliai.

Galsiškiuose buvo pieninė, kur dirbo V. Stanynienės tėtis Juozapas Lapelis, separuodavo pieną, V. Stanynienės senelis iš mamos pusės Juozapas Motiejūnas veždavo grietinę į Salas. Kai užliedavo Šetekšnos-Jaros upės slėnį, per upę J. Motiejūnas persikeldavo valtimi, su savimi plukdydavo 2 bidonus grietinės ir iš Salų atvažiavę pasiimdavo grietinę. Dažniausiai plukdydavo J. Motiejūnas, bet kartais tekdavo ir J. Lapeliui.

Pokalbis su Povilu ir Laima Šlapeliais

P. Šlapelio senelis Povilas yra Jurgio Šlapelio brolis.

Šlapeliai tarpusavyje aktyviai bendrauja, kas 5 metus susirenka į giminės susitikimus. Pirmas susitikimas įvyko 2013 m. Keginiuose, antras taip pat, o trečias Šimonyse. Ateinantis turi vykti 2028 metais.
Šlapelių giminė labai plati. Giminės medyje daugiau nei 1000 asmenų. Yra gyvenančių Argentinoje, tarp jų ir J. Šlapelio anūkė Milda, kuri gražiai kalba ir rašo lietuviškai, su šeima švenčia lietuviškas šventes. Apytiksliai buvo atvažiavusi apie 2010 m. į Lietuvą. Projekte „Argentinos lietuviai“ viena iš pagrindinių šeimų minima Šlapelių giminė.