Spalio pradžioje vykusiuose tradiciniuose Metų mokytojų apdovanojimuose paskelbta ir lituanistinio švietimo mokytojo premijos laureatė. Šis įvertinimas atiteko ilgametei lietuvybės puoselėtojai, Jungtinės Karalystės lituanistinės etnokultūros ir dramos mokyklos „Bitė“ steigėjai ir direktorei, šios šalies lietuvių bendruomenės Švietimo tarybos pirmininkei Virginijai Stukaitei. Jos įsteigta lituanistinė etnokultūros ir dramos mokykla „Bitė“ Jungtinėje Karalystėje šiandien turi tris padalinius. Už lituanistinę veiklą užsienyje V. Stukaitė pelnė įvairių apdovanojimų. Jos atvaizdas yra ir ant jubiliejinio lietuviško pašto ženklo.
Virginija – kupiškėnė, kilusi iš Skapiškio seniūnijos, Tatkonių kaimo. Apie darbą, kurį atlieka iš visos širdies, gyvenimą svetur ir savo šaknis ji mielai sutiko papasakoti.
Jurga BANIONIENĖ
Ar netikėtas buvo šis apdovanojimas? Kuo Jums svarbus toks įvertinimas?
Negaliu sakyti, kad visai netikėtas. Kai esi teikiamas apdovanoti, reikia pristatyti daug informacijos apie save, tad buvo nuojauta. Manau, kad pretendentų buvo ne vienas, aš džiaugiuosi, kad esu ta išrinktoji. Tai malonus ir didelis įvertinimas. Dirbu ne dėl apdovanojimų, jaučiu malonumą dirbdama, bet yra didelis pasitenkinimas, džiugu dėl to, kad lituanistinis švietimas atrodo svarbus Lietuvai. Tai didelis pastarųjų metų laimėjimas. Lituanistinis švietimas užsienyje iš tiesų labai stiprus. Mokyti vaikus lietuvių kalbos svetur tam tikra prasme sudėtingiau negu gyvenant Lietuvoje. Mes neturime kalbinės aplinkos, reikia įdėti daug pastangų. Dirbame, nes mums patinka, jaučiame to vertę, svarbą. Džiugu, kad šie darbai vertinami, kad juos mato Lietuva.
Užsienyje gyvenu 20 metų, nuo pat pradžių įsijungiau į lietuvišką veiklą. Tai daugybė renginių, lituanistinė mokykla, bendruomeninė veikla. Viso to niekada negali suorganizuoti vienas. Už manęs visada yra žmonės, trijų mokyklų mokytojai, mokiniai, tėvai, visa bendruomenė. Dalį šio įvertinimo skiriu jiems, tai visos lituanistinio švietimo bendruomenės įvertinimas.
Plačiau skaitykite spalio 30 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF