Kupiškio kultūros centre praėjusį sekmadienį skambėjo poezija ir muzika, armonikos melodijos. Gausiai susirinkusiems klausytojams pristatyta pirma kupiškėnės Irenos Gildutytės-Navikienės poezijos knyga „Laikas taip tyliai tiksi“ ir Stasio Liupkevičiaus dainų kompaktinė plokštelė „Būtie manoji, kur skubi?“ Ada DVARIONAITĖ Susitiko poezija ir muzika Toks netikėtas kūrybinis duetas, kai eilės, dar
Palei Marnakos upelį kadaise būta nemažo Pamarnakių kaimo. Šiuo metu čia nuolat gyvenama tik keliuose vienkiemiuose. Kaimas priklauso Subačiaus seniūnijai. Nuo seniūnijos centro jis nutolęs 14 kilometrų. Gretimos vietovės yra Aukštaičiai, Girelė, Kantrimiškis, Pakarkliai, Terpeikiai. Per kaimą iš Pakarklių eina kelias į Terpeikius. Netoliese stūkso
Taip sako kupiškėnė Monika Tonkaitė, Vilniaus universitete baigusi skandinavistikos studijas, dirbanti vertėja, rašanti, šokanti, svajojanti, laukianti naujos patirties. Apie tai su ja ir pasikalbėjome. Ada DVARIONAITĖ Gimnaziją baigėte prieš 6 metus. Su kokiais planais, vaizdiniais, svajonėmis išvykote? Ar Jūsų šiandiena būtent tokia? Gimnazijoje niekada nepritapau ir norėjau ją kuo
Atrodo, kad sveiki žmonės ir neįgalieji pasaulį vertina skirtingai. Neretai sveikieji yra nepajėgūs suvokti neįgalių asmenų problemų, nes patiems jos yra svetimos. Kokios yra neįgalaus jaunimo integracijos galimybės Kupiškio rajone? Audinga SATKŪNAITĖ Neįgaliųjų atskirties nemato Kupiškio mokykloje „Varpelis“ mokosi didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių (intelekto, sulėtėjusios
[caption id="attachment_6795" align="alignright" width="300"] Justinas Žilinskas mamos, humanitarinių mokslų daktarės Vidos Augustinaitės-Žilinskienės tėviškėje, Skodinių kaime.Jūratės Stongvilienės nuotrauka[/caption] Sostinėje gimusiam ir augusiam teisininkui, Mykolo Romerio universiteto profesoriui, rašytojui Justinui Žilinskui Kupiškio kraštas nesvetimas. Skodinių kaime prabėgo jo vaikystės vasaros. Paskutinį kartą šiose apylinkėse J. Žilinskas kartu su
„Ukrainiečiai mokinosi taisyklingai ištarti „Panevėžys, Kupiškis“. Dauguma nelabai įsivaizdavo, kur šie Lietuvos miestai yra. Tik paminėjus aktorių Donatą Banionį, režisierių Juozą Miltinį, jiems viskas pasidarydavo aiškiau. Taigi mus žino per iškilias asmenybes, per žmones“, – sakė fotomenininkas Stanislovas Bagdonavičius, neseniai Kijeve pristatęs nuotraukų parodą „Panevėžio
Butkūnai – Šimonių seniūnijos ir parapijos kaimas. Buvęs bajorkaimis. Iš čia iki Šimonių – 3 kilometrai į šiaurės vakarus, o iki Kupiškio – 10 kilometrų į pietryčius. Per kaimą nuo plento į Uteną (važiuojant nuo Kupiškio reikia sukti į dešinę) eina žvyrkelis Kinderiai–Šimonys. Gaila, kad
Kupiškėnę Juliją Selezniovą kai kurie prisimena ne tik kaip gimnazijos absolventę, bet ir kaip fotografę, surengusią parodas gimtajame mieste. Kurį laiką studijų mieste Kaune gyvenanti mergina savo pomėgio į šalį nenustūmė ir kupiškėnams suteikė dar vieną progą pamatyti naujausius darbus. Aktyvi ir kultūros vandenyse it žuvis
[caption id="attachment_6683" align="alignright" width="300"] Ištapyta pastato siena Kupiškyje, skerstgatvyje tarp Vytauto ir Vilniaus gatvių.Banguolės Aleknienės-Andrijauskės nuotrauka[/caption] Kupiškėnams pasidarė linksmiau gyventi. Gal ne absoliučiai visiems, bet jau Vytauto ir Vilniaus gatvių pakraštyje gyvenantiems ar čia užklystantiems tai jau tikrai. Mat čia per dvi rugpjūčio savaites pražydo spalvomis
Nėra kur nueiti, ką veikti, nėra pinigų, nėra nuotaikos
[caption id="attachment_6615" align="alignright" width="300"] Su prof. Vytautu Landsbergiu Anykščiuose po profesoriaus eilėraščių knygos “Organizuoti tekstai” pristatymo.Nuotrauka iš asmeninio Justo Jasėno albumo[/caption] Miesto ir rajono tikintiesiems jauno kunigo, poeto Justo Jasėno asmenybė gerai pažįstama ir jau spėta išsiilgti. Nuo praėjusių metų rudens jis sielas gano Panevėžio Šv.
Važiuojant plentu iš Kupiškio į Šepetą, dešinėje kelio pusėje netoli šios gyvenvietės, kur kolūkiniais laikais būta mechaninių dirbtuvių, įsikūrusi įmonė. Pro medžius jos kieme matyti išrikiuoti antkapiniai paminklai, tolumoje stūkso granito luitai. Toks vaizdas sufleruoja, kad čia užsiimama akmens gaminių verslu. Vieną rugpjūčio dieną pravėrėme
Kas žmogaus rankų padaryta, be pėdsakų nepražūva, kas nors išlieka. Tik apkloja dulkės, nugrimzta po vandeniu, po žemės klodais. O po šimtmečių vėl iškyla, net po tūkstančių metų archeologai kasinėja, tyrinėja tai, kas liko iš pastatų, daiktų, gyvūnų, žmonių
Iš Kupiškio kilusiam krepšininkui Domantui Viliui dienos, kai su komanda tapo jaunimo Eurolygos čempionu, ilgam išliks atmintyje.Nuotrauka iš asmeninio Domanto Viliaus albumo Lietuviai vadinami krepšinio tauta, todėl, tikėtina, kad kupiškėno Domanto Vilio vardą ir pavardę žino ne tik vietiniai, bet ir oranžinio kamuolio gerbėjai. Nors krepšininkas
[caption id="attachment_6549" align="alignright" width="300"] Iš Kupiškio kilęs Arijus gimtajame mieste lankosi retai ir sako dažnai apie jį pagalvojantis. Jis sostinėje tvirtai šaknis įleidęs kiek daugiau nei pusę savo gyvenimo.Viktorijos Zaicenko nuotrauka[/caption] Iš Kupiškio kilęs Arijus Katauskas yra dažnai matomas televizijos ekranuose ar jo pavardę galima išvysti
[caption id="attachment_6503" align="alignright" width="300"] Juras Eidukas Kupiškį neblogai pažįsta, nes čia jis lankėsi nuo pat vaikystės.Nuotrauka iš asmeninio Juro Eiduko albumo[/caption] Kito žmogaus žvilgsnio reikia todėl, kad vietiniai savo miestą galėtų pamatyti kitomis akimis. Tai, ką pastebi ir pajaučia į Kupiškį trumpam užsukęs svečias, gali būti
