2026/07/10

HomeKultūra (Page 87)

Kultūra

Toliau tęsiamos diskusijos dėl kupiškėniškų vestuvių tako ir apskritai dėl senovinių kupiškėniškų vestuvių tradicijos išsaugojimo ir sklaidos. Kupiškio kultūros centre susirinkę rajono etninės kultūros puoselėtojai, rajono Savivaldybės, kultūros įstaigų atstovai išsakė daug skirtingų nuomonių šiuo klausimu. Šį susitikimą vedė Kupiškio kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vedėja

[caption id="attachment_12913" align="alignleft" width="466"] Rašytojas Vidas Morkūnas kolegų vadinamas vienišu vilku ar šmaikščiai pavadinamas literatūriniu sadomazochistu. Niūri, tamsi terpė – rašytojo kūrybos plotai. Būtent juose karaliauja V. Morkūno veikėjai.Autorės nuotraukos[/caption] „Ką skaitome“ Kupiškio viešojoje bibliotekoje lankėsi prozininkas, poetas, vertėjas Vidas Morkūnas. Rašytojas pristatė knygą „Pakeleivingų stotys“, kuri

„Jie gyveno šalia mūsų“ Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 metais sausio 27-ąją paskelbė Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Buvo paskelbta rezoliucija, kurioje atmetamas Holokausto neigimas, smerkiama diskriminacija ir prievarta religiniu ar etniniu pagrindu. Kasmet sausį prisimenamos ir įprasminamos per Antrąjį pasaulinį karą nacių vykdytų masinių žudynių

„Kupiškėnų minčių“ interneto svetainėje sėkmingai gyvuojantis projektas „Rezervuota jaunimui“ žengia į ketvirtus metus. Šioje tribūnoje – aktualios jaunimui temos, jungiančios juos į bendrą būrį. Drąsių idėjų ar išsipildžiusių siekių viešinimas suteikia pasitikėjimo, o gerųjų pavyzdžių, gyvenimiškos patirties įgijusių jaunų kraštiečių portretai duoda motyvacijos keistis, ieškant

Lietuvos laisvės gynėjų dienos išvakarės visuomet nuteikia prisiminti Sausio 13-osios įvykius, tomis dienomis žuvusius didvyrius, visus laisvės kovų dalyvius, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aplinkybes, pamąstyti apie tų dienų prasmę, savo šalies likimą ir jos ateities perspektyvas. Prieš dvidešimt devynerius metus išsaugoti, apginti atkurtą Lietuvos nepriklausomybę žmonės telkėsi

„Svetur apsilankius“ Kiekviena šalis su savo kultūra, tradicijomis ir papročiais, po ją ilgiau ar trumpiau keliaujant, bendraujant su vietiniais ar atvykusiais iš kitų šalių gyventi žmonėmis, palieka neišdildomą įspūdį ir norą dar kartą sugrįžti atgal. Šį kartą tai bus Turkija ir jos kurortiniame mieste Alanijoje sutikti

„Tarmas mokyklyta“ Palmira KERŠULYTĖ Lakia matai, keičias dropanos, apsiavimas, daiktai, valgymai, ir žodžiai seniejė ažsimiršta. Gol tik vyresniejė kupiškėnai žino, kas yr ramtatikas, ašmenina, vėnuogala, tursomėgys ir kt. Ir šiokart vėl padas Klementinos Vosylytas „Kupiškėnų žodynas“. Ašmenina (kampuotu smaigaliu adata kailiams siūti): ba ašmeninas kailinių nepasiūsi. Atosprąstys (prietaisas audžiamam audeklui

[caption id="attachment_12404" align="alignleft" width="460"] Irma Paurienė per dešimt metų prisirišo prie Kupiškio meno mokyklos darbuotojų kolektyvo ir ten besimokančių vaikų. „Mes viena didelė šeima“, – tikino pašnekovė.Nuotrauka iš Kupiškio meno mokyklos archyvo[/caption] Kupiškio meno mokykloje vaikus groti fleita mokanti panevėžietė Irma Paurienė jaunuosius muzikantus ugdo jau

[caption id="attachment_12592" align="alignright" width="461"] Subačiaus girininkija Girėnų kaime.Banguolės Aleknienės-Andrijauskės nuotraukos[/caption] Girėnų kaimas, dar vadintas Kešiais, Kešenava, yra prie kelio į Subačiaus miestelį. Iš rytų jis ribojasi su Žvirblionių mišku. Iki Subačiaus miesto nuo ten 3 kilometrai. 2000 metais čia buvo 7 sodybos ir 12 gyventojų. Subačiaus

„Knygų lentyna“ [caption id="attachment_12608" align="alignright" width="436"] Meilę Mariją Kudarauskaitę pasveikino kupiškietė Irena Jankauskienė, buvusi jos brolio Sigito kaimynė Klaipėdoje ir ten susipažinusi su rašytoja. O kunigui ir poetui Justui Jasėnui rašytoja dėstė iškalbos, retorikos meną.[/caption] Išraiškingo žodžio, poezijos ir prisiminimų versmė liejosi Kupiškio viešojoje bibliotekoje gruodžio 3

[caption id="attachment_12553" align="alignright" width="376"] Simona Grigaitė yra dirbusi ir gedulo, ir proginės floristikos srityse. Nors šiuo metu dirba banke, floristikos neapleido – tai vienas didžiausių jos pomėgių.Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo[/caption] Vilniuje gyvenanti kupiškėnė Simona Grigaitė – meniškos sielos mergina. Nors Simona dirba banke, po darbų

Kokia gi šventė be saldžių kepinių? Pasigaminti jų Daliai Paslauskienei – ne problema. Tortus, pyragus ir kitus įvairius saldėsius Dalia kepa jau trisdešimt metų. Salamiestyje gyvenanti Dalia ir šiandien dar mokosi konditerijos subtilybių ir tikisi, kad šis pomėgis greičiausiai virs uždarbiu. Vilė LEŠČINSKIENĖ Iš teisininkės į konditeres Dalia