Vilma Baltrūnaitė ir Saulius Romanovas ne kartą bandė kreiptis į elektrikus, tačiau kai sužino kainą, lieka be amo.
Daugelis esame girdėję močiučių, senelių, tėvų pasakojimus, kaip seniau žmonės gyveno be elektros. Net sunku įsivaizduoti, kaip jie išbuvo be jokių patogumų: nebuvo nei skalbimo mašinos, nei mikrobangų krosnelės, nei televizoriaus, o ir pasišviesti vakarais reikėdavo žibaline lempa ar žvake.
Pasirodo, ir šiais laikais dar yra taip gyvenančių žmonių. Uogbalės vienkiemio gyventojai Vilma Baltrūnaitė ir Saulius Romanovas daug metų dienas leidžia sodyboje, kurioje elektra nė neįvesta.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Išsišiepk ir pasišviesi
Uogbalės vienkiemis atitolęs nuo civilizacijos. Aplinkui miškai ir laukai, namuose nėra elektros, o į šią sodybą veda ilgas takelis per laukus. Kaži, ar ir jis būtų, jei ne šiuo takeliu retkarčiais važiuojantys medžiotojai.
Autorės nuotraukos
Uogbalės kaime yra vienintelė sodyba, kurioje gyvena V. Baltrūnaitė su draugu. Aplinkui – miškai ir ūkininkų dirbami laukai. Artimiausi kaimynai už kilometro, o ir pas juos, kaip ir pas visus kitus tame krašte, įvestos požeminės elektros linijos.
V. Baltrūnaitė su draugu gyvena savo tėvų namuose. Čia gimė, čia augo. Buvo išvykusi, gyveno kitur, tačiau likimas susiklostė taip, kad po mamos mirties turėjo grįžti į gimtąją sodybą ir ją prižiūrėti. Iš vaikystės laikų moteris prisimena, dėl ko tais laikais, kai visiems kaimų gyventojams vedė elektrą, šis kiemas buvo aplenktas. „Mano tėtis Vytautas – nagingas žmogus. Mokėjo mūryti, statyti ir daug kitų vyriškų darbų. Jis labai norėjo, kad būtų įvesta elektra. „Deja, kai atvyko elektrikai, močiutė, tuometinė sodybos savininkė, atsisakė. Ji pasakė, kad elektros nereikia, nes gali užsidegti namai“, – pasakojo Vilma.
Vėliau, kai močiutė išvyko gyventi pas kitą dukterį, sodyboje pasiliko Vilmos mama. Čia ji gyveno įprastai, kaip buvo pratusi, gyvenimas be elektros jos netrikdė. Maždaug prieš septynerius metus į šią sodybą atsikraustė ir V. Baltrūnaitė su savo draugu. Tada, kaip jie pasakojo, kreipėsi į elektrikus ir į televiziją, tačiau liko nieko nepešę.
„Kai paskambinome į „TV pagalbą“, jie tik pasijuokė ir pasakė, kad sumokėtume už elektrą. Mes negalėjome jų įtikinti, kad ji išvis neįvesta“, – prisiminė pora. Elektrikai irgi pateikė optimizmo neteikiantį faktą: elektra bus įvesta, jei pora sumokės daug pinigų. Kiek konkrečiai, abu tiksliai nebepamena, bet litais tai buvo didelė suma, už kurią ir namą galima būtų buvę nusipirkti. Supratę, kad niekada nesukrapštys tokių lėšų, Vilma ir Saulius gyveno toliau kaip gyvenę.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“