Statybininkai turi posakį, kurį girdi kiekvienas užsakovas: brangiausia klaida yra ta, kurią tenka taisyti antrą kartą. Remontas – viena tų sričių, kur sprendimai priimami vieną kartą, o jų pasekmės lieka dešimtmečiams. Ir dažniausiai žmonės gailisi ne dėl to, ką padarė, o dėl to, kur sutaupė ne ten, kur reikėjo.
Įdomu, kad daugelis šių klaidų kartojasi. Jos nepriklauso nuo biudžeto dydžio – jas vienodai daro ir taupantys, ir turtingi. Skiriasi tik masteliai, o esmė ta pati: trumpalaikis mąstymas ten, kur reikėjo ilgalaikio.
Kai sprendžia tik kaina
Dažniausia klaida – rinktis vien pagal kainą, neatsižvelgiant į medžiagos elgesį laike. Iš pradžių sutaupyti keli šimtai eurų atrodo kaip laimėjimas, bet jei sprendimas neatlaiko klimato ir jį tenka atnaujinti, galutinė sąskaita išauga kelis kartus. Ilgaamžės medžiagos, tokios kaip klinkeris, iš pradžių kainuoja daugiau, tačiau nereikalauja perdažymo ir tarnauja dešimtmečius – todėl skaičiuojant visą laikotarpį jos neretai pasirodo pigesnės.
Būtent čia slypi pagrindinis nesusipratimas. Žmogus lygina kainas šiandien, o gyvena su sprendimu ateityje. Teisingas palyginimas yra ne „kiek kainuoja dabar“, o „kiek kainuoja per visą tarnavimo laiką“.
Fasadas, apie kurį pagalvojama paskutinį
Antra dažna klaida – fasadą palikti biudžeto pabaigai. Interjerui skiriamas didžiausias dėmesys, o išorė lieka tam, kas atliks. Tačiau būtent išorė patiria didžiausią apkrovą: lietų, šaltį, saulę. Sutaupius čia, drėgmė ilgainiui pasiekia ir sieną, o tada remontas tampa ne kosmetinis, o konstrukcinis.
Trečia klaida – ignoruoti klimatą. Sprendimai, puikiai veikiantys švelnesnėse šalyse, Lietuvoje neatlaiko užšalimo ir atšilimo ciklų. Todėl medžiaga, kuri kaimyninėje valstybėje laikoma standartu, pas mus gali pasirodyti netinkama.
„Dažniausiai pas mus ateina žmonės, kurie nori ištaisyti tai, ką prieš penkerius metus padarė pigiausiu būdu“, – sako fasadų apdailos srities meistras. Pasak jo, antras remontas beveik visada brangesnis nei kokybiškas pirmas.
Skuba, kuri brangiai kainuoja
Ketvirta dažna klaida – priimti sprendimus skubotai. Remonto metu žmonės pavargsta, nori greičiau užbaigti ir dėl to renkasi tai, kas prieinama iškart, o ne tai, kas tinkamiausia. Būtent nuovargio momentais priimami sprendimai vėliau ir kelia daugiausiai apgailestavimo. Todėl patyrę meistrai pataria svarbiausius pasirinkimus – ypač susijusius su išore ir konstrukcija – apgalvoti dar prieš pradedant darbus, kol užsakovas dar turi kantrybės ir aiškaus galvojimo.
Su skuba glaudžiai susijusi ir penkta klaida – nepasitikėjimas specialistais. Kai kurie užsakovai vengia klausti patarimo, bijodami, kad jiems bandys kažką „įpiršti“. Tačiau geras specialistas dažnai sutaupo daugiau, nei kainuoja jo konsultacija: jis atkreipia dėmesį į niuansus, kurių neprofesionalas tiesiog nepastebi, ir taip padeda išvengti brangių klaidų.
Kaip išvengti gailesčio
Patyrę užsakovai pataria laikytis kelių principų:
- skaičiuoti kaštus per visą tarnavimo laikotarpį, o ne tik pradinę kainą;
- nepalikti išorės biudžeto pabaigai, nes ji patiria didžiausią apkrovą;
- rinktis medžiagas pagal vietinį klimatą, o ne pagal madą ar užsienio pavyzdžius.
Verta atskirti taupymą nuo šykštumo. Taupymas – tai atsisakyti nereikalingų dalykų. Šykštumas – tai sutaupyti ten, kur vėliau teks permokėti. Remonte riba tarp jų dažnai ir nulemia, ar po penkerių metų žmogus džiaugsis, ar gailėsis.
Galiausiai daug klaidų kyla dėl planavimo stokos. Kai sprendimai priimami skubotai, be aiškaus biudžeto ir prioritetų, taupoma atsitiktinai – ten, kur tuo metu patogiau, o ne ten, kur protingiau. Todėl geras remontas prasideda ne nuo medžiagų, o nuo plano, kuriame aišku, kur galima sutaupyti, o kur – jokiu būdu.
Galiausiai geras remontas matuojamas ne tuo, kaip jis atrodo iškart po darbų, o tuo, kaip jis atrodo tada, kai apie jį seniai nebegalvojama. Sprendimai, priimti su ateities žvilgsniu, tyliai atsiperka kiekvieną dieną – tik to atsipirkimo dažnai net nepastebime, nes niekas nesuges.