KARTAIS REIKIA NUSIPRAUSTI POEZIJA

Kupiškio kultūros centro jaukioje aplinkoje (tuo pasirūpino G. Koriznienės dukra Vilma) pristatyta literatų klubo „Lėvens balsai“ narės Genovaitės Koriznienės knyga „Ilgesio upės“.
Autorės nuotraukos

Kai už lango įsitaiso rudeniškos gamtos spalvos, kai saulę keičia įkyriai lašnojantis lietus, apninka liūdesys. O gal ilgesys?
Ranka tiesiasi į knygų lentyną. Reikia kėdės atsisėsti, reikia stalelio. Tinka ir arbatos ar kavos puodelis, pyrago gabalėlis. O jeigu dar kas įpiltų į taurę vyno, uždegtų žvakę!

Ada DVARIONAITĖ

Visa tai buvo Kupiškio kultūros centre spalio 21 dienos popietę, kai Kupiškio literatų klubas „Lėvens balsai“ pristatė naują klubo narės Genovaitės Koriznienės knygą „Ilgesio upės“.

Klausytojų ir skaitytojų prisirinko didelis pulkas, atėjo Trečiojo amžiaus universiteto literatūros fakulteto bičiuliai, autorės talento gerbėjai, seni pažįstami ir kaimynai šepetiškiai, mat Genovaitės ilgai gyventa ir dirbta Šepetoje. Tarp renginio dalyvių – ir Vaiva Mališauskienė, pasivadinusi poezijos kūrėjos sielos bičiule, kūrybinę draugystę įrodžiusi pačios sukurtomis melodijomis pagal Genovaitės poezijos tekstus.

Taigi popietė buvo literatūrinė ir muzikinė, pažintinė ir jaukiai šeimyniška su gausybe gražių ir eiliuotų linkėjimų, įvairių gėlių (tik nebuvo jurginų, šalnų numarintų) puokščių. Autorė pasveikinta su trečios knygos gimimu, užsiminta, kad mažais žingsneliais ateina ir ketvirta knyga.

O kaip ateina poezija, kada užklumpa geriausios mintys, liūdesys ar džiugūs išgyvenimai stipriau skatina kurti, ar žodžiai paklusniai rikiuojasi į posmus ir eilutes?

Knygos autorę literatų klubo koordinatorė Lina Matiukaitė kalbino per pertraukėles tarp romansų, per pasisėdėjimą prie vaišių stalelių. Skambant eilėms, kurias skaitė pati poetė, renginio vedėja, klubo narės Milda Vaižmužienė, Eugenija Katauskienė, paaiškėjo pakilios poetinės kūrybos labai kasdieniška proza.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“