Visai neseniai susitikimas su rudąja meška Lietuvos miške skambėjo kaip retenybė ar sensacija. Šiandien šie pasakojimai dažnokai pasiekia miškininkus ir gamtininkus, pėdsakai smėlyje, vaizdo kameromis fiksuoti kadrai ar susidūrimai su jomis miško takeliuose rodo, kad šie gyvūnai sugrįžta į Lietuvą.
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) specialistai pastebi, kad rudosios meškos matomos skirtinguose Lietuvos regionuose. Tai kelia klausimą, ar meškos Lietuvoje jau įsikūrė visam laikui?
Bando įsitvirtinti
Gamtininko, aplinkosaugininko, rašytojo Selemono Paltanavičiaus teigimu, šiandien galima kalbėti apie naują etapą, dalis meškų į Lietuvą ne tik užklysta, bet ir pasilieka ilgesniam laikui. Pasak jo, šiemet Aukštaitijoje fiksuotos bent dvi žiemojusios rudosios meškos, tai rodo, kad jos teritoriją renkasi neatsitiktinai. „Šiuo metu jau galime sakyti, kad meškos iš dalies yra Lietuvos rūšis“, – sako S. Paltanavičius.
Vis dėlto, anot gamtininko, galutinai apie jų sugrįžimą bus galima kalbėti tada, kai Lietuvoje bus atvesti ir jaunikliai.
Jauni klajūnai ieško naujų namų
Lietuvoje pastebimos meškos dažnai yra jauni, iš savo teritorijų išvaryti gyvūnai. Čia jos atkeliauja iš kaimyninių regionų, Latvijos, Baltarusijos, o į Latviją patenka ir iš Estijos, kur meškų populiacija gerokai gausesnė. Šie jauni žvėrys per parą gali įveikti 20–30 kilometrų, todėl valstybių sienos jiems nėra kliūtis.
Sugrįžta be žmogaus pagalbos
Nors meškų pasirodymas kai kuriems gyventojams kelia nerimą, specialistai ragina į situaciją žvelgti kaip į natūralų procesą. „Meškos į Lietuvą neateina, jos grįžta namo. Tai savotiškas istorinės neteisybės atstatymas“, – pabrėžia S. Paltanavičius.
Jo teigimu, prieš daugiau nei šimtmetį šie gyvūnai Lietuvoje buvo įprasti, tačiau ilgainiui išnyko dėl žmogaus veiklos. Dabar jų sugrįžimas vyksta natūraliai, be žmogaus įsikišimo.
Miško tvarkytoja, o ne tik plėšrūnė
VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialisto Kornelijaus Aleknos teigimu, meškos Lietuvos miškų ekosistemai nesvetimos, priešingai, jos atlieka svarbų vaidmenį.
„Rudoji meška – didžiausias plėšrusis žvėris, kurio mityba įvairi: nuo augalų iki smulkių gyvūnų ar kritusių žvėrių“, – sako K. Alekna.
Jis pabrėžia, kad meškos prisideda prie natūralaus miško balanso: surenka maitą, reguliuoja kai kurių gyvūnų populiacijas, jų mitybos būdas padeda lengvai prisitaikyti prie aplinkos.
Kaip elgtis susitikus su meška
Susidūrimo su meška tikimybė Lietuvoje nedidelė, bet specialistai primena, kad miške reikia elgtis atsakingai.
Pamatę mešką, žmonės neturėtų panikuoti ar bėgti, staigūs judesiai gali sukelti gyvūnui stresą ar gynybinę reakciją.
Rekomenduojama išlikti ramiems, lėtai atsitraukti ir neatsukti gyvūnui nugaros. Taip pat reikėtų leisti meškai žmogų išgirsti, judant miške patariama kalbėtis ar skleisti kitus garsus, kad gyvūnas būtų įspėtas iš anksto ir galėtų pasitraukti.
Laukiniai gyvūnai paprastai vengia žmogaus, todėl dažnai iš anksto jį išgirdę, patys pasitraukia.
Ar meškos taps įprastu vaizdu?
Gamtininkų vertinimu, meškų Lietuvoje artimiausiais metais gali daugėti. S. Paltanavičius teigia, kad po 10–15 metų meška gali būti įprasta, nors ir negausi, Lietuvos miškų rūšis.
Tai reiškia, kad ateityje šie gyvūnai taps natūralia Lietuvos gamtos dalimi, tokia, kokia buvo kadaise.
Valstybinių miškų urėdijos inf.