Gyventojai visuomet laukia kelių tvarkymo ir tikisi, kad išsipildys jų lūkesčiai važinėti patogiau. Tik šį kartą ne apie tai, o apie tų darbų atlikimo būdą.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Noriūnų seniūnijoje, Žvėrių kaime, gyvenančios Marytės (pavardė redakcijai žinoma) ganyklos driekiasi palei kelią. Moteris laiko karvę ir veršiuką. Rūpinasi, kad ganykloje vešėtų žolė. Čia prasta žemė, tad reikia ganyklą ir atsėti, ir patręšti. Tik pernai pasėtas naujas įsėlis viename ganyklos ruože ir seniau atsėtas jos gabalėlis kitame ruože dabar buvo užverstas žemėmis.
„Taip nutiko seniūnijai čia tvarkant kelio kelkraščius. Nuo jų žemės nustumtos į ganyklą. Taigi visas mano triūsas pasigerinti ganyklą ir prisišienauti čia tiek, kad užtektų karvei, nuėjo šuniui ant uodegos“, – guodėsi moteris.
Pasak jos, anksčiau kelių tvarkytojai perteklinę žemę išveždavo, niekas taip nestumdydavo kaip dabar. „Tegul sutvarko man viską taip, kaip buvo“, – išsakė savo prašymą pašnekovė.
Plačiau skaitykite balandžio 24 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF