Valstybinė ligonių kasa kasdien sulaukia apie pusę tūkstančio gyventojų paklausimų dėl privalomojo sveikatos draudimo ir kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų. Tai rodo, kad pacientams svarbu ne tik gauti paslaugas, bet ir žinoti, kas jiems teisėtai priklauso. Europos pacientų teisių diena primena ir pagrindinę paciento teisę būti informuotam.
Kada sveikatos priežiūros paslaugos kompensuojamos?
Pacientai turi teisę gauti kokybiškas, profesionaliai ir pagarbiai teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, pasirinkti gydymo įstaigą ir gydytoją. Svarbu žinoti ir pagrindines sąlygas: norint gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kompensuojamas paslaugas, reikia būti apsidraudus privalomuoju sveikatos draudimu, turėti galiojantį siuntimą (kai jis reikalingas) ir kreiptis į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa.
Apie ką pacientus turi informuoti gydymo įstaiga?
Paciento teisė pasirinkti gydymo įstaigą gali būti tinkamai įgyvendinama turint pakankamai informacijos apie teikiamas paslaugas. „Gydymo įstaigose pacientai turi sužinoti, kokios paslaugos kompensuojamos ir kokia jų teikimo tvarka, kad galėtų priimti jiems tinkamiausius sprendimus, susijusius su sveikata ir gydymu“, – primena Valstybinės ligonių kasos Įstaigų priežiūros Vilniaus skyriaus patarėja Julija Valienė.
Pacientai turi būti aiškiai informuojami apie paslaugų kainas, iš gydytojų sužinoti apie sveikatos būklę, gydymo eigą, prognozes ir galimas rizikas. Ši informacija turi būti suprantama pacientui, o jei tai riboja jo amžius ar sveikatos būklė, informaciją turi gauti paciento teisėti atstovai.
Be to, gydymo įstaigos, sudariusios sutartį su ligonių kasa, pacientams matomoje vietoje ir interneto svetainėse turi skelbti, kokias paslaugas apmoka ligonių kasa, kada gali būti siūlomos gydymo priemonės su paciento priemoka.
Kas keisis artimiausiu metu?
Tai ypač aktualu šiandien, nes nuo gegužės 1 d. visose gydymo įstaigose, ir valstybinėse, ir privačiose, iš fondo apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos pacientams turės būti teikiamos be jokių priemokų.
Tai reiškia, kad jei paslaugą kompensuoja ligonių kasa, pacientas už ją neturi primokėti.
Kartu įsigalios galimų papildomų medicinos priemonių sąrašas. Jei pacientas pageidaus, jis galės iš sąrašo pasirinkti brangesnę priemonę nei ta, už kurią sumoka ligonių kasa. Tada žmogus mokės ne visą pasirinktos priemonės kainą, o kainų skirtumą.
Gydytojas turės suprantamai paaiškinti, kokios yra kompensuojamos priemonės, už kurias nereikia mokėti, kuo jos skiriasi nuo brangesnių alternatyvų. Šią informaciją pacientas turės gauti raštu ir savo pasirinkimą patvirtinti parašu.
Į galimų brangesnių priemonių sąrašą įtraukti, pavyzdžiui, endoprotezai (kelio, klubo, peties, čiurnos, alkūnės, riešo sąnarių), intraokuliniai lęšiai, klausos implantai, artroskopinių operacijų metu naudojamos priemonės, robotinės chirurgijos priemonių komplektai, tinkleliai išvaržų operacijoms.
Ką daryti, jei kyla klausimų?
„Jei pacientams kyla klausimų dėl paslaugų teikimo ar priemonių apmokestinimo, pirmiausia rekomenduojama pasiaiškinti gydymo įstaigoje, registratūroje ar su gydančiu gydytoju. Jei to nepakanka, reikėtų raštu kreiptis į įstaigos administraciją“, – pabrėžia J. Valienė.
Jeigu gautas paaiškinimas netenkina, galima kreiptis į konkrečius klausimus nagrinėjančias institucijas, o su privalomuoju sveikatos draudimu susijusiais klausimais – į ligonių kasą.
Valstybinės ligonių kasos specialistai ragina gyventojus kilus abejonių pasitarti prieš gaunant paslaugas. Konsultacijos teikiamos telefonu, elektroniniu paštu ir socialiniais tinklais.
Valstybinės ligonių kasos inf. ir nuotrauka
