„Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“
Praėjo metai, kai Kupiškio kultūros centrui pradėjo vadovauti direktorė Malvina. Per šį laiką reikėjo ne tik įsilieti į naują bendruomenę, bet ir perprasti didelės organizacijos veiklos ritmą, rūpintis renginiais, kolektyvais ir kultūriniu gyvenimu visame rajone.
Apie pirmus metus Kupiškyje, Kultūros centro kasdienybę, bendruomenės lūkesčius ir ateities planus – pokalbis su direktore.
Nomeda SIMĖNIENĖ
Prabėgo metai, kai pradėjote vadovauti Kupiškio kultūros centrui. Organizacija didelė, daug įvairios veiklos. Kokie Jums buvo šie pirmi metai, kas labiausiai nustebino, kokios didžiausios problemos, o kas suteikė pasitenkinimo?
Kai pasveikino kolegos – „1 metai, 12 mėnesių, 52 savaitės, 365 dienos, 8760 valandų ir 525 600 minučių“. Ko tik nebuvo šiais metais? Ir džiaugsmo, ir ašarų, ir nuostabos, ir pykčio, ir nesupratimų, bet svarbiausia – kalnas pozityvių emocijų dirbant su šauniu kolektyvu.
Daugiausia pasitenkinimo suteikė geras komandinis kolektyvo darbas ir didelis darbuotojų pasiaukojimas siekiant pradžiuginti savo krašto žmones.
Džiaugiuosi, kad centre sutikau darbuotojus, kurie atsidavę savo kraštui ir kultūrai, neskaičiuojantys kiekvienos išdirbtos minutės, bet lankstūs ir savo nuoširdžiu darbu dovanoja žmonėms džiaugsmą, buria bendruomenę.
Nors turėjome problemų ir, matyt, dar bus visokių, bet dirbti ir kurti su atsidavusiais žmonėmis visada gera.
Kaip apibūdintumėte Kupiškio kultūros centro ritmą, ar jis tradicinis, ar reikėtų pokyčių, naujų kultūros formų?
Ritmas visoks, kartais aukštas ir su permušimais! Visada nerimaujame, kaip į tai reaguos žmonės? Ar ateis? Ar patiks? Ar nieko nepamiršome? Ar mūsų niekas nepaves? O dar amžinas gero oro klausimas.
Šiandien Kultūros centro ritmas tradicinis. Nevengiame tradicijų, jos nėra blogai. Tačiau ir jas po truputį papildome bandymais ir eksperimentais.
Žmonės keičiasi, keičiasi jų poreikiai, tad ir mes turime ieškoti, bandome išsiaiškinti, ko nori auditorija, kurie dalykai pasitvirtina, o kurie nebe.
Anksčiau galvodavome, kad reikalingi šokių vakarai jaunimui, bet išsiaiškinome, kad šokių nori vyresni žmonės. Tad organizavome juos ir vėl kartosime. Taip pat valstybines šventes papildome įvairiais dalykais ir atrakcijomis. Ieškome ir visiškai naujų renginių formų, kitokio turinio jaunesnei auditorijai ar mėgstantiems kitokias patirtis. Gaila, kad kartais stokojame entuziastų, drįstančių jas išbandyti. Naujiems dalykams reikia laiko.
Regionų kultūros įstaigos dažnai susiduria su materialinės bazės, finansavimo ar specialistų trūkumo problemomis, ypač atokesniuose padaliniuose. Kokios pagrindinės Kupiškio kultūros centro problemos ir kokias vizijas brandinate artimiausiems metams ir infrastruktūros, ir veiklų prasme?
Pagrindinių problemų turime nemažai. Pirmiausia Kultūros centro infrastruktūra. Pastatui ir techninei bazei verkiant reikia investicijų ir renovacijos. Jei norime atliepti ne tik vietos auditorijos, bet ir profesionalių atlikėjų, atvykstančių į Kupiškį su kultūrinėmis programomis, poreikius, turime užtikrinti tinkamas sąlygas.
Šiuo metu materialinė bazė gana prasta, dalis naudojamos garso ir apšvietimo įrangos daugiau nei 20 metų senumo, tad laikytina morališkai nusenusia.
Didžiojoje salėje būtinas scenos mechanizmų, akustikos ir apšvietimo atnaujinimas. Iki šiol naudojamos kaitrinės lempos, tai pasenusi technologija.
Kartais girdime komentarus, kad nepakeičiame didžiosios salės lempučių, esame neūkiški, tačiau problema kur kas gilesnė. Jos nepakeistos ne dėl aplaidumo, o todėl, kad nuo kaitros išsilydė patronai ir jų nebeįmanoma išsukti, tam reikalingas rimtas techninis atnaujinimas.
Taip pat reikėtų bent truputį atnaujinti centro fojė, vitražų salę. Taip nutiko, kad Kupiškio kultūros centras yra vienas iš kelių likusių nerenovuotų kultūros centrų šalyje, prieš keletą metų Kultūros centro teikti investiciniai projektai atmesti, tad šiandien jaučiamos to pasekmės gali dar labiau didėti.
Bet, kad neskambėtų liūdnai, galiu pasakyti, kad Kultūros centro didžiosios salės kėdės tikriausiai patogiausios apskrityje, tad tuo galime džiaugtis, šį pagyrimą dažnai girdime.
Pokyčiai būtini ir Kultūros centro padaliniuose. Keičiasi auditorijos lūkesčiai. Jei anksčiau pakakdavo paprasto koncerto ar vakaro su muzika, šiandien žmonės tikisi profesionaliai parengto renginio su scenografija, kokybišku garsu, apšvietimu ir renginio dramaturgija.
Taip pat vis sudėtingiau rasti kultūros centrams reikalingų kompetencijų specialistų, kurie norėtų dirbti mažesniuose miestuose ar nutolusiose vietovėse. Daugelis jaunų kūrėjų nori dirbti didesnėse komandose, kūrybinėse aplinkose, kur gali dalytis idėjomis ir kartu kurti turinį.
Pandemijos patirtis mums padėjo suprasti, kad kūrybiniai procesai gali vykti iš bet kur, tad jei nesiseks rasti norinčių dirbti padaliniuose, tikriausiai formuosime mobilias grupes, kurios atveš kokį nors renginį, koncertą, kūrybines dirbtuves ar kitokius eksperimentus. Tačiau dar turime vilties surasti norinčių dirbti žmonių.
Visos šios problemos kartu skatina galvoti apie ateitį. Artimiausių metų vizija – nuosekliai atnaujinti Kultūros centro infrastruktūrą, modernizuoti techninę bazę ir ieškoti naujų partnerystės formų, kurios padėtų į Kupiškį atvežti daugiau kokybiško kultūrinio turinio, įtraukti platesnes auditorijas.
Ar kupiškėnai noriai dalyvauja Kultūros centro rengiamose šventėse? Ar keičiasi žmonių kultūriniai įpročiai, ar publika reiklesnė, ar ieško naujų formų? Kokio tipo renginiai šiandien sulaukia didžiausio susidomėjimo?
Tenka pripažinti, kad kultūriniai įpročiai keičiasi, publika tampa reiklesnė, yra nemažai mačiusi, sukaupusi įvairių patirčių, turi su kuo palyginti, tad ir mums visada reikia stengtis.
Galiu pasidžiaugti, jog iš atvykusių atlikėjų dažnai girdime, kad Kupiškio publika labai šilta, įsitraukianti, atlikėjams gera pas mus, kai per koncertus girdi ovacijas ir kitaip išreikštą palaikymą.
Kupiškio mieste jaučiasi didesnis bendruomenės aktyvumas, tą parodė įvairūs renginiai, valstybinės šventės. Pernai į Kovo 11-osios bėgimą įsitraukė per 400 dalyvių, šiemet vien registruotų dalyvių buvo per 550.
Padaliniuose aktyvumas pasiskirstęs įvairiai. Didelis aktyvumas pastebimas Subačiuje, nemažas įsitraukimas Šimonyse, Noriūnuose. Kitur auditorija renkasi kiek sunkiau, o kartais visai niekas neateina. Tad bandome suprasti priežastis ir ieškoti tinkamo vietovei pokyčio.
Daugiausia bilietų perkama į komedinio turinio renginius, nesvarbu, ar tai būtų koncertas ar spektaklis, tad, matyt, kupiškėnai mėgsta lengvesnį, pramoginį žanrą.
Jūsų kolektyve dirba ir žmonių, atvykusių iš kitur. Kaip sekasi formuoti komandą, ar šie darbuotojai atneša naujų idėjų ir energijos?
Turime darbuotojų, kurie atvykę iš kitur su savo patirtimis, pateikia naujų idėjų, naujos energijos, patirčių ir kitokių kompetencijų. Nors pradžioje kolektyvas buvo atsargus ir įtarus, bet džiaugiuosi, kad naujokus priima svetingai ir vieni iš kitų, tiek naujokai iš senbuvių, tiek senbuviai iš naujokų, mokosi, sklandžiai bendradarbiauja. Juk kuo skirtingesni žmonės dirba, tuo įdomesnis kūrybinis procesas ir jo rezultatai.
Ar Kultūros centre aktualus jaunosios kartos įtraukimas?
Vienas šių metų prioritetų – jaunimo įtraukimas. Pernai vykdėme apklausą ugdymo įstaigose, šiemet reaguodami į jos rezultatus atidarėme erdvę kuriančiam kultūrinį turinį jaunimui, ieškančiam kūrybinės erdvės už mokyklos ribų. Taip pat ir tiems, kurie kiek vyresni, 24–29 metų, gyvenantys mieste ar į jį sugrįžę ir ieškantys bendraamžių, kitokio kultūrinio turinio, galimybės įsitraukti. Jaunimas su kitokiu pasaulio vertinimu atneša energijos, įkvėpimo, naujų idėjų ir kompetencijų, kurias turi tik jie.
Kultūros centre veikia nacionalinė Jaunimo savanoriškos tarnybos programa, suteikianti jaunuoliams galimybę gauti 0,25 balo prie stojimo egzamino. Galima atlikti socialines valandas ar tiesiog savanoriauti, ugdyti pilietiškumą, suprasti kultūros srityje vykstančius procesus.
Taip pat siekiame plėsti ir neformalaus švietimo programų turinį, apmokome grupę darbuotojų, kad galėtų vykdyti neformalaus švietimo veiklas. Manau, kad jaunosios kartos įsitraukimas formuoja ir prisirišimą prie savo miesto, meilę savo kraštui ir skatina pozityvų požiūrį į jį.
Kuo Kupiškio krašto kultūra išskirtinė visos Lietuvos kontekste ir kaip Kultūros centras prisideda prie šio identiteto puoselėjimo?
Šiuo metu kartu su centro darbuotojais ir skirtingų institucijų suburta darbo grupe bandome išryškinti Kupiškio krašto identitetą, suvokti, koks būtų mūsų miesto pristatymas. Apie ką yra Kupiškis, dėl ko jis žinomas ir kas svarbu vietiniams gyventojams.
Kol kas Kupiškis garsėja „Senovinėmis kupiškėnų vestuvėmis“, tačiau šiam reiškiniui reikia įdirbio ne tik spektaklio forma, bet ir edukaciniu turiniu, padedančiu susipažinti su krašto išskirtinumu ir tradicijomis, kurios šiandien beveik išnyko.
Ieškosime, kaip atgaivinti, įamžinti istorinę kultūrinę atmintį ir pateikti įdomiai, suprantamai šių laikų žmonėms.
Kaip įsivaizduojate Kupiškio kultūros centrą po penkerių metų? Kokio pokyčio labiausiai norėtumėte?
Po 4 metų bus Kupiškio 550 m. jubiliejus. Tad tikiuosi, kad pavyks įgyvendinti visus norus ir idėjas, kurias šiuo metu kuriame. Kultūros centras, žinoma, norėtų atnaujintos materialinės bazės, atnaujintų erdvių ir su tuo atsiradusių naujų galimybių realizuoti visas centre kuriančių darbuotojų idėjas.
Tikimės, kad bendruomenė dar labiau suaktyvės, išplės savo pomėgių ir kultūrinės veiklos spektrą, kad miestas bus dar labiau žinomas, galintis pasigirti išskirtine, analogų neturinčia veikla ir aktyvia, kuriančia bendruomene.
Ko palinkėtumėte sau ir gausiam kolektyvui ateinančiais metais ir profesine, ir žmogiškąja prasme?
Sau ir kolektyvui pirmiausia linkėčiau kantrybės ir vidinės energijos.
Dirbant kultūros srityje jos labai reikia, ne tik organizuojant renginius, bet ir kasdien sprendžiant įvairias problemas, ieškant naujų idėjų ir kelių, kaip pasiekti žmones.
Taip pat linkėčiau daugiau pasitikėjimo vieni kitais ir komandinio jausmo.
Kultūros centras stiprus tada, kai čia žmonės jaučiasi bendruomene, gali dalytis idėjomis, palaikyti vieni kitus ir kartu kurti.
Profesine prasme norėčiau, kad neprarastume smalsumo ir drąsos ieškoti naujų formų, naujų partnerių ir temų. O žmogiškąja – kad tarp darbų nepamirštume paprastų dalykų: pagarbos vieni kitiems, geros nuotaikos ir pasididžiavimo tuo, ką darome Kupiškio žmonėms.
Projektą „Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Skirta 10 800 Eur