Po Kupiškio herbu akmenyje balandžio 29 dieną, švenčiant miesto gimtadienį, iškilmingai pristatytas visuomenei pirmo paminėjimo datą skelbiantis įrašas.
Akmenyje tilpo tik skaičiai, vietos neužteko lotyniškam Kupiškio vietovardžiui, kuris įrašytas Krokuvos Jogailos universiteto (Universitas Jagellonica Cracoviensis) studentų registre, Stanislaus Johannis de Cupyschky.
Kupiškis, likus ketveriems metams iki miesto 550 jubiliejaus, šiemet žengė svarbų žingsnį – viešajame ženkle po herbu įteisino miesto gimtadienio datą.
Datą, kuri lietuviškame kultūros istorijos akiratyje viešai prieinamai pasirodė Jungtinėse Amerikos Valstijose 1987 metais, prieš 39 metus.
Vytautas BALČIŪNAS, kultūrologas
Ką reiškia pirmo Kupiškio paminėjimo įrašas?
Reziumuokime, kas svarbiausia: Stanislovas Jonaitis iš Kupiškio – tai seniausias žinomas Kupiškio paminėjimas istoriniuose šaltiniuose. Kupiškis čia lotynų kalba užrašytas kilmininko, o ne vardininko linksniu Cupyschky.
Pagal Europos miestų ir vietovių datavimo tvarką Krokuvos Jogailos universitetui, Universitas Jagellonica Cracoviensis, priklauso Kupiškio paminėjimo garbė.
Krokuvos universitete iki šiol išlikęs originalus dokumentas „Album studiosorum Universitatis Cracoviensis“, kuriame Kupiškis paminėtas 1480 m. balandžio 29 dieną, pirmas tikras istorinis Kupiškio dokumentas.
Pagal europinę datavimo tradiciją ši diena yra Kupiškio gimimo diena. Tai Kupiškio diena, kuri švęstina visuotinai kaip miesto ir jo bendruomenės pasididžiavimo, orumo prasminga, džiugi šventė. Kupiškis pirmą kartą užrašytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio, jogailaičių dinastijos pradininko, dvidešimtaisiais šlovingojo valdymo metais.
Todėl Kupiškio genezei šis lietuvis valdovas yra svarbiausias to meto valstybingumo ženklas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės galios ir garbės simbolis.
Jo tėvo, lietuvių kilmės karaliaus Jogailos, pagal Sorbonos modelį reformuotas Krokuvos universitetas sudarė studentams iš Lietuvos galimybes studijuoti Universitas Jagellonica Cracoviensis: nuo 1400 metų jiems Krokuvoje prie universiteto įkurta lietuvių bursa (bendrabutis), kuria galėjo pasinaudoti ir Stanislovas Jonaitis iš Kupiškio.
Į Krokuvos Jogailos universitetą (Universitas Jagellonica Cracoviensis) įstojęs Stanislovas Jonaitis (lot. Stanislaus Johannis) pirmiausia turėjo studijuoti laisvuosius menus, kurie apėmė triviumą (gramatiką, retoriką ir dialektiką) ir kvadriviumą (aritmetiką, geometriją, muziką ir astronomiją).
Kvadriviumas buvo viduramžių pasaulietinės mokyklos aukštesnysis kursas, kuriame dėstyti minėti keturi dalykai. Kvadriviumas kartu su triviumu sudarė septynis laisvuosius menus. Akivaizdu, kad jų studijų pradžioje mokėsi kupiškėnas. Kol kas nesurasti kiti jo studijų ar buvimo Krokuvoje ar kitur faktai.
Istorikas, suradęs ir paskelbęs pirmą Kupiškio paminėjimą
Nuotrauka iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos internetinio puslapio
1987 metais Čikagoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, veikiantis Lituanistikos institutas išleido studiją, įvairių šaltinių duomenų sąvadą „Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV–XVIII amžiais“, kurį parengė Vaclovas Biržiška, o išsamų įvadą „Kur senovėje lietuviai mokslo ieškojo“ parašė „Lietuvos istorijos“ autorius Adolfas Šapoka, gyvenęs Kanadoje.
Ši mokslinė studija vainikavo kelių dešimtmečių milžinišką Vaclovo Biržiškos tyrimą, kuriam pasitelkta daugybė mokslininkų ir jų sukauptų duomenų.
Vaclovo Biržiškos, prieš karą Vytauto Didžiojo universiteto teisės, bibliografijos, knygos istorijos profesoriaus, darbai išeivijoje ir šiandien stulbina užmoju ir moksliniu gilumu.
Vien rašytojų biografijų trijų tomų žodynas „Aleksandrynas“, kuris detaliai pristato nuo Martyno Mažvydo lietuviškoje raštijoje veikusius asmenis, užpildo šių pamatinių duomenų trūkumą. O Lietuvos studentų nuo XIV a. studijų duomenys iki XVIII a. ir iš dalies XIX a. yra pamatinis šaltinis, atskleidžiantis pažinimo ir išsilavinimo siekusių jaunuolių iš Lietuvos pastangas ir įveiktas kliūtis daugiau nei dešimtyje Europos senųjų universitetų, nors daugiausia jų studijavo Krokuvoje.
Vaclovo Biržiškos titaniškomis pastangomis sukurta studija „Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV–XVIII amžiais“ ne tik Kupiškiui, bet ir daugeliui Lietuvos miestų atvėrė duomenis apie jaunuolių studijas, atskleidė anksčiau nežinotus vardus.
Antai kaimynai anykštėnai iš šios studijos ir vėliau paskelbtų duomenų studijos „Lietuvių Krokuva“ sužinojo, kad pirmas žinomas anykštėnas Kasparas Petro iš Anykščių (Casper Petri de Onykschty) penkeriais metais anksčiau (1475 m.) nei kupiškėnas įstojo į Krokuvos universitetą ir baigė pirmą studijų ciklą.
Tačiau šie duomenys nekeitė pirmo miesto paminėjimo datos, nes Anykščiai pirmą kartą paminėti 1442 m. lapkričio 7 d., kai čia buvusiame Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvare lankėsi tik ką tapęs Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Kazimieras Jogailaitis. Beje, kiti Kupiškio ir Anykščių kaimynai negali pasidžiaugti faktais apie jų krašto jaunuolius, mokslų siekusius užsienio universitetuose.
Ilgas pirmo paminėjimo kelias į Kupiškį
Beveik 40 metų Vaclovo Biržiškos paskelbta studija ir joje įvardytas pirmas Kupiškio paminėjimas nesulaukė Kupiškyje tinkamo dėmesio, nors studiją „Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV–XVIII amžiais“ naudojo mokslininkai, pedagogai, enciklopedinių leidinių autoriai, 2022 m. Lietuvoje šį Čikagos leidinį pakartojo Vytauto Didžiojo universitetas, studija prieinama internete, tad ji visuotinai žinomas šaltinis, turintis enciklopedinio leidinio statusą.
Pačiame Kupiškyje pirmo Kupiškio paminėjimo 1480 m. balandžio 29 d. faktą mokslinėje konferencijoje skelbė dr. Algirdas Baliulis, jo vertingas tyrimas „Iš Kupiškio ir apylinkių praeities“ paskelbtas knygoje „Kupiškio kraštas“ (1997 m.).
Pernai oficialiai pradėta minėti Kupiškio miesto gimimo diena. Mokslinėje konferencijoje Kupiškio viešojoje bibliotekoje šį faktą liudijo garbūs profesoriai Alfredas Bumblauskas ir Raimonda Ragauskienė.
Šiemet Kupiškio gimtadienis paminėtas su nauja jėga, ne tik svarbia paroda muziejuje ir vertinga konferencija bibliotekoje, bet ir su didesniu visuomenės įsitraukimu, tad yra vilties, kad 2030 m. Kupiškio 550 gimtadienis bus švenčiamas visuotinai kaip kiekvienam kupiškėnui ir Kupiškyje, ir kitur Lietuvoje, ir bet kur užsienyje svarbi ir brangi šventė.