Arūnas sakė, kad per grupės gyvavimo laiką jie vos kartą yra koncertavę Kupiškyje.
Muzikos grupė „jama&W“ vadinama unikaliu, išskirtiniu ir analogų Lietuvoje neturinčiu hiphopo kolektyvu. Ši grupė kitais metais minės savo dešimtą jubiliejų ir gerbėjų laukiama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vienas jos įkūrėjų yra kupiškėnas Arūnas Blažys, kuris tikino, kad kuriant grupę visai negalvota apie būsimą sėkmę.
Audinga SATKŪNAITĖ
Po paieškų nėrė į muziką
Kupiškėnas A. Blažys sostinėje gyvena maždaug 14 metų. Kupiškį jis paliko, kai baigęs dabartinę Povilo Matulionio progimnaziją, išvyko studijuoti į Vilnių. Arūnas teigė, kad studijos jam buvo tapusios klajonių ir paieškų laiku. Pirmiausia jis įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, tačiau po kelių mėnesių suprato, kad tai ne jo kelias, ir studijas nedvejodamas nutraukė. Kitais metais vaikinas stojo į tuometinį Vilniaus pedagoginį universitetą, kur pabaigė vieną technologijų kursą. Kadangi sąlygos lėmė tai, kad po metų studijos tapo mokamos, A. Blažys nusprendė, kad tokia „prabanga“ ne jam.
„Neturėjau tiek pinigų mokslams, o paskolos imti nenorėjau, todėl iš universiteto pasitraukiau“, – sakė pašnekovas.
Arūnas tikino, kad jo pėdsakai muzikiniame kelyje ryškiau įsispaudė pradėjus lankyti tuometinį Vilniaus pedagoginio universiteto chorą. Jį sužavėjo tai, kad choristai daug keliavo, todėl tai dar labiau sužadino norą prie jų prisijungti. Tada sustiprėjo ir jo ryšiai su muzika.
Apie sėkmę nemąstė
Arūnas Blažys yra vienas iš hiphopo grupės „jama&W“ įkūrėjų.
A. Blažys groti kartu su bendraminčiais buvo pradėjęs dar gyvendamas Kupiškyje, maždaug vienuoliktoje klasėje. Šiuo metu kupiškėnas yra žinomas kaip hiphopo grupės „jama&W“ gitaristas. Vienas iš grupės įkūrėjų yra būtent Arūnas, kuris tvirtino, kad jos pradžia galima laikyti 2009 metus. Taigi kitų metų balandį kolektyvas minės savo dešimtą jubiliejų.
„Susikirto keliai su bičiuliu Roku Grajausku ir dviese viską pradėjome. Tiesiog kartu būdavome ir viską darėme savo malonumui. Sugalvojome pirmą koncertą padaryti savo draugams. Vėliau įvyko dar keletas koncertų. Pastebėjome, kad į juos pradėjo rinktis vis daugiau žmonių, kadangi tai buvo visiškai naujas žanras Lietuvoje. Tai yra pasirodymai, paremti improvizuotomis eilėmis, kitaip vadinamu freestyle‘u. Klausytojams toks muzikos stilius buvo labai įdomus“, – sakė A. Blažys.
Anot pašnekovo, po grupės pavadinimu slypi bendraminčio R. Grajausko pravardė „jama“ ir jo paties „W“, kurie seniai yra tapę juos identifikuojančiais sceniniais vardais. Grupė „jama&W“ yra išleidusi tris albumus: du studijinius ir vieną gyvai improvizuotą.
Arūnas sakė, kad per grupės gyvavimo laiką jie vos kartą yra koncertavę Kupiškyje. Savo pasirodymą čia buvo surengę 2012 metais Jaunimo centre. Pasak vaikino, planų dar kartą koncertuoti gimtajame mieste kol kas nėra, tačiau kupiškėnai visada gali parodyti iniciatyvą patys.
„Nėra taip, kad būtume išrankūs vietoms, kur mums koncertuoti. Tik datas reikia derinti iš anksto, nes visi turime ir darbų, ir kitų projektų“, – pabrėžė grupės gitaristas.
A. Blažys su grupe yra daug koncertavęs Lietuvoje, jie ypač laukiami vasarą vykstančiuose festivaliuose. Taip pat lankėsi užsienyje – Norvegijos sostinėje, Didžiojoje Britanijoje, Lankasteryje, praeitais metais Estijoje.
Grupė „jama&W“ yra pelniusi M.A.M.A apdovanojimų geriausios metų hiphopo grupės statulėlę. Tačiau, pasak A. Blažio, jie kurdami grupę su bičiuliu apie sėkmę nė nemąstę.
„Mes tiesiog veikėme, judėjome į priekį ir negalvojome, ar mes būsime sėkmingi, ar ne. Dabar muzikiniame pasaulyje atlikėjų įvairovė yra nemenka ir žmonės turi iš ko pasirinkti, tačiau niekada nesiveržėme į viršūnes ir klausytojų dirbtinai neieškojome. Palaikome pradinę idėją – groti savo malonumui, kad muzikinis biznis ir industrija mūsų neįtrauktų“, – mintis dėstė pašnekovas.
Išbandė kompozitoriaus kėdę
A. Blažys tikino, kad su Kupiškiu jį sieja šeima, todėl čia jis apsilanko bent kartą per mėnesį. Į kitų pasiteiravimus, iš kur jis yra, dažniausiai atsako, kad iš Kupiškio, tačiau priduria, kad nemažai laiko gyvena Vilniuje.
Kupiškėnas pasidžiaugė, kad šiuo metu dirbantis tokį darbą, kuris leidžia daugiau laiko skirti sau, kūrybai ir kelionėms.
„Gana dažnai grįžtu į Kupiškį. Kartais atvykstu ir su draugais, nes prie marių yra gražių vietų, todėl daug kam labai patinka Kupiškis“, – kalbėjo Arūnas ir šypsodamasis pridūrė, kad minčių ir vilčių grįžti gyventi į gimtąjį miestą niekuomet neturėjęs.
Arūno tėtis yra tapytojas, o mama, vaikino tikinimu, nuo mažens jautė potraukį muzikai ir tam turėjo ypatingų gabumų, bet anuomet nebuvo sąlygų lankyti muzikos mokyklos. A. Blažio šeima yra gausi, jis dar turi seserį, kuri su mama gyvena Kupiškyje, ir sostinėje įsikūrusį brolį. Nė vienas jų su muzika nieko bendro neturi.
Muzikantas sakė, kad iš tėvų spaudimo ar priekaištų dėl savo kelio pasirinkimo, kuris iš šalies gali atrodyti kaip neperspektyvus ir negarantuojantis prabangaus gyvenimo, niekuomet nesulaukęs.
„Mane tėvai visada palaikė ir niekada nesakydavo – daryk tą ar aną, tai yra kaip mums atrodo. Svarbiausia jiems tai, kad daryčiau taip, kaip jaučiu viduje. Muzika man yra savirealizacijos kelias“, – atviravo Arūnas.
Arūnas grupėje „jama&W“ groja gitara.
Nuotraukos iš asmeninio Arūno Blažio albumo
Pašnekovo teigimu, grupės veikla niekada nebuvo tapusi pagrindiniu pajamų šaltiniu ir abu grupės nariai visada turėjo darbus. Šiuo metu Arūnas puse etato dirba Nacionalinio operos ir baleto teatro chore. Prieš tai darbavosi Vilniaus valstybiniame chore, tačiau pasidarius netinkamoms sąlygoms, jis nutarė keisti darbo specifiką.
„Kadangi labai daug važinėjome po Lietuvą, tai atėmė daug mano laiko. Dabar jo daugiau galiu skirti sau, kūrybai, kelionėms“, – dėstė vaikinas.
Arūnas yra išbandęs ir kompozitoriaus vaidmenį. Prieš keletą metų jis kūrė muzikinį spektaklio apipavidalinimą. Tokį pasiūlymą jam buvo pateikusi jauna Kauno nacionalinio dramos teatro režisierė Eglė Kižaitė, kuri statė spektaklį „Lė-kiau–lė–kiau“ pagal Daivos Čepauskaitės pjesę. A. Blažys teigė, kad režisierė apie jį sužinojusi per draugus ir pažįstamus.
„Kai ji man pasiūlė sukurti spektaklio muziką, šio pasiūlymo negalėjau atsisakyti, nes labai knietėjo išbandyti savo sugebėjimus. Viskas pavyko sklandžiai“, – džiaugėsi Arūnas.
Pašnekovas atskleidė, kad dažniausiai namuose laiką leidžia tyloje, kuri jam taip pat reikalinga, ir muzika nėra būtinas namų atributas. Užtenka, kad muzikos garsai jį nuolat lydi studijoje ir darbe.
