GABIJOS GYVENIMO STRATEGIJA

Gabija Stukaitė Vytauto gatve kasdien skuba į gimtuosius namus.
Autorės nuotrauka

Kupiškėnę Gabiją Stukaitę susitikau ką tik sugrįžusią iš Vilniaus, kur ji su vokalinio ansamblio „Versmė“ moterimis dalyvavo respublikinės dainų šventės renginiuose.

Visgi dainavimas tik šios merginos mėgstamas laisvalaikio užsiėmimas. Šiuo metu ji dirba vienoje Panevėžio odontologijos klinikoje burnos higieniste.

Buvo įdomu sužinoti, kaip jai sekasi suderinti darbą, dainavimą, ar patinka pasirinkta specialybė, ką ji patartų mokyklą baigiantiems abiturientams, svarstantiems, kuriuo gyvenimo keliu pasukti.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Su daina nuo mažumės

Gabiją daina lydi nuo mažų dienų.
Nuotraukos iš asmeninio Gabijos Stukaitės albumo

Gabijai šių metų dainų šventė gal ketvirta. Su įvairiais kolektyvais ji ir mokykliniais metais joje dalyvavo. Įspūdžiai labai geri. Vokalinių ansamblių vakaras Nacionalinės filharmonijos salėje, kur laukė pilna salė klausytojų, ilgam liks prisiminimuose. Įspūdinga buvo dainuoti tokiai publikai.

Muzika neatsitiktai daug vietos užima Gabijos gyvenime. Ji prisiminė, kad viskas prasidėjo antroje klasėje, kai mamos paprašiusi nuvesti į muzikos mokyklą.

„Mano sesuo Sandra dainavo ir buvo man jaunylei pavyzdys ir paskatinimas irgi mokytis muzikos mokykloje. Čia mokiausi groti pianinu. Dabar jau nebegroju, nors kartais sukirba toks noras, bet neturiu pianino. Visgi dainavimas man artimesnis ir jam skiriu visą savo laisvalaikį. Dar galiu pridurti, kad ne tik mano sesė Sandra daininga. (Sandros Guginienės ir Nidijos Sankauskienės duetą gerai pažįsta visi kupiškėnai – aut. past.) Mūsų mama turi gerą balsą, bet nedainuoja. Jos brolis vestuvių muzikantas, o mano tėtis irgi jaunystėje yra grojęs“, – pasakojo apie savo muzikalumo ištakas pašnekovė.

Gabija sakė, kad iš pradžių svajojo mokytis solinio dainavimo. Vėliau nusprendusi, kad tam labai ryškių duomenų neturinti, tos minties atsisakė. Dainavimas liko kaip hobis. Į „Versmę“ ją pavadino buvusi muzikos mokytoja N. Sankauskienė. Čia dainuoja ir jos sesuo Sandra.

Apie pasirinkimą

Burnos higienistė Gabija Stukaitė darbo metu.

„Ilgokai ieškojau, ką pasirinkti studijuoti. Buvo toks etapas, kai vieną dieną norėjau būti solistė, kitą – studijuoti karo akademijoje. Pamažu mane patraukė mintys apie mediciną. Pradėjau atsirinkti tuos dalykus, kurių tokioms studijoms reikėtų. Kokią medicinos sritį rinktis, vis dar nežinojau. Burnos higienistės specialybę pasirinkau atsitiktinai. Iš pradžių nelabai žinojau, kas tai per darbas. Savo pasirinkimu esu labai patenkinta. Tikrai pro šalį neprašoviau. Dirbti pradėjau dar būdama trečiame kurse. Man pasisekė, kad atsiradau reikiamoje vietoje reikiamu laiku. Šiaip burnos higienistams gana sunku įsidarbinti. Jų parengiama nemažai, tad yra didžiulė konkurencija. Kuo toliau, tuo labiau patinka gilintis į šį dalyką. Čia gali tobulėti kasdien. Būtų sunku sėdėti biure prie kompiuterio visą darbo dieną vienoje vietoje. Patinka bendrauti su žmonėmis, dinamiška veikla. To mano darbe užtenka. Pamąstau, kad gal ir odontologijos studijoms ryžčiausi“, – kalbėjo pašnekovė.

Abiturientams, kurie svarsto, ką veikti, ką studijuoti baigus mokyklą, ji patartų visų pirma orientuotis ne į konkrečią specialybę, bet atkreipti dėmesį į savo sugebėjimus, charakterio savybes ir išsirinkti tai, kas labiausiai prie širdies, kur labiau traukia. Visokių darbų, veiklos ir specialybių yra be galo daug. Smalsaudamas, bandydamas gali rasti naujų, nepažintų ir sau labai tinkamų dalykų.

„Laukdama egzaminų rezultatų, pamenu, labai jaudinausi. Tuo metu mane ramindama mama sakė, kad viskas bus taip, kaip lemta. To, ko labai nori, galima pasiekti įvairiais būdais, nesvarbu, kad iš pradžių viskas gali eiti ir nelabai sklandžiai. Dabar man atrodo, kad egzaminų rezultatai nėra tokie reikšmingi, kaip tuo metu atrodė. Yra svarbesnių gyvenimo dalykų. Gavus blogą pažymį, gyvenimas tuo nesibaigia“, – išsakė savo samprotavimus pašnekovė.

Gabija gyvena pas tėvus Kupiškyje. Į darbą Panevėžyje automobiliu iškeliauja 6 valandą ryto. Stengiasi ir į repeticijas suskubti po darbų nors keletą kartų per mėnesį. Kolektyvas ją supranta ir kartais prisiderina prie jos galimybių.

Mergina tvirtino, kad gyvenimo būdo keisti nenorėtų. Gyventi toliau nuo artimųjų jai būtų sunku.

„Nemėgstu didmiesčio triukšmo ir rutinos. Kupiškyje žavi gamta, ramybė. Man labai svarbu šeima. Dažnai bendrauju su tėvais, sesės šeima. Būčiau labai prasta emigrantė. Kažkur išvykti net nepuoselėju jokių minčių. Tikriausiai nepakelčiau namų, artimųjų ilgesio“, – buvo įsitikinusi Gabija.