EMILIJA RUZGAITĖ: NEATRADUS SAVĘS, ĮDOMIAU GYVENTI

Kupiškėnė Emilija Ruzgaitė keletą metų dirba reklamą kuriančioje kompanijoje. Nors sostinėje gyvenančios merginos gyvenimo ritmas yra greitas, tačiau ji dažna viešnia gimtajame mieste, kur, kaip pati sako, tiesiog gera ir malonu būti.

Audinga SATKŪNAITĖ

Pusę studijų praleido užsienyje

Šiuo metu Vilniuje gyvenanti E. Ruzgaitė studijų laikais nuo Kupiškio jautėsi kiek nutolusi, bet dabar ją su miestu sieja tvirti saitai. Ji pastebi, kad bėgant laikui vis labiau norisi kuo dažniau čia lankytis.

„Šis miestas visada bus mano gimtinė, kur gera kaskart sugrįžti. Ryšys su miestu neišnyko ir nežinau, ar tai kada nors nutiks“, – džiugiai kalbėjo Emilija, kuri vasarą Kupiškyje apsilanko kiekvieną savaitgalį, nes miestas šiltuoju sezonu ypač atgyja.

E. Ruzgaitė tikino visada randanti ką veikti gimtinėje, dažniausiai ji laiką leidžia namuose su čia gyvenančiais tėvais arba prie Kupiškio marių. Vienintelis miesto pokytis, kurį kupiškėnė pastebi plika akimi, kad anksčiau gatvės buvo pilnesnės žmonių.

Pašnekovė neretai sulaukianti klausimo, iš kur ji yra kilusi, nes, kaip pati sako, ją išduoda akcentas. Ji niekuomet ir neslepia esanti kupiškėnė ir vilniete neprisistato.

„Kai studijavau, iš karto atskirdavau, kuris žmogus yra vilnietis, o kuris – iš mažesnio miesto, kadangi iš čia kilę žmonės atviresni ir žingeidesni. Augti mažesniame mieste netgi yra privalumas, nes žmonės patyrę kitokio gyvenimo nei vilniečiai“, – atviravo Emilija.

E. Ruzgaitė sakė, kad baigusi mokyklą į sostinę išvyko pernelyg nepagalvojusi, nes neturėjusi kitokių minčių, kad galėtų pasukti į kitą Lietuvos miestą. Tiesa, Emilijos galvoje sukosi planas vykti studijuoti į Angliją arba Škotiją ir jau dairėsi į ten veikiančius universitetus.

„Galbūt nelabai norėjau, nes iki galo neužpildžiau dokumentų, todėl vienintelis variantas ir liko Vilnius“, – sakė pašnekovė.

Nors Emilija pasirinko studijas Lietuvoje, tačiau, kaip pati sako, pusę jų laiko praleidusi užsienyje. Taip nutiko dėl to, kad universitetas suteikė labai daug galimybių išvykti svetur. E. Ruzgaitės teigimu, netgi jų visų nespėjusi išnaudoti, kadangi neužteko studijų laiko.

„Aš buvau susiplanavusi labai daug kelionių, tačiau nepavyko išvykti į Gruzijos miestelį Gori. Buvau Malaizijoje, du kartus Barselonoje, Olandijoje. Konkursai tikrai nedideli, nes norinčių išvažiuoti nebuvo daug. Tai mane labai nustebino. Todėl visur, kur tik aplikuodavau, patekdavau“, – džiaugėsi pašnekovė.

E. Ruzgaitė sakė, kad jei vėl reikėtų rinktis, ar studijuoti Lietuvoje ar užsienyje, pasirinktų savo šalį, nes universitetai suteikia didesnę galimybę išvykti į kitas šalis.

Pasinėrė į reklamos pasaulį

Emilija universitete studijavo multimedijos ir kompiuterinio dizaino specialybę, kurios pagrindą sudarė programavimas. Mergina teigė, kad daugelis šią specialybę vertina stereotipiškai ir vadina vyriška, bet iš tiesų taip nėra, nes svarbiausia norėti išmokti programuoti.

„Dirbti su vizualizacijos programomis, kurios reikalingos darbe, labiausiai išmokau, kai per mainų programą išvykdavau į užsienį“, – kalbėjo E. Ruzgaitė.

Emilija šiuo metu kuria reklamą, o tiksliau jos dizainą ir specialiuosius efektus, dirba kompanijoje „Korb“. Anot merginos, visu etatu su ja kartu dirba dar keturi darbuotojai, tačiau iš klientų gavus didesnius užsakymus prie jų prisijungia ir laisvai samdomi darbuotojai. Keletą kompanijos, kurioje dirba E. Ruzgaitė, darbų lietuviai taip pat gali pamatyti. Tai yra vieną iš dainininkės Jazzu ir jos buvusio scenos partnerio Leono Somovo vaizdo klipų ir „Švyturio“ reklamą. Kompanija „Korb“ daugiausia dirba su užsienio klientais.

Mergina sakė, kad klaidingai iš šalies gali atrodyti, kad jos darbas galimas nuotoliniu būdu, bet tai nėra tiesa. Emilijos darbui reikalingos ypatingos technikos galimybės.

„Idėjos taip pat kuriamos bendrai, todėl sunkiau būtų dirbti nesant vietoje. Mūsų darbas komandinis, nes prie vienos reklamos dirba daug skirtingas sritis išmanančių žmonių“, – aiškino E. Ruzgaitė.

Emilija reklamos kompanijoje pradėjo dirbti grįžusi iš Malaizijos ir likus pusei metų iki bakalauro studijų baigimo. Pradžioje į kompaniją ji pateko kaip praktikantė, o vėliau tapo nuolatine darbuotoja.

„Tuo pačiu metu rašiau bakalauro darbą ir atlikau praktiką. Tas laikotarpis buvo labai užimtas. Labai daug dalykų išmokau darbe ir čia mano galvoje gimė bakalauro tema“, – kalbėjo pašnekovė.

E. Ruzgaitė savęs nebijo pavadinti darboholike – tokia ji labai norėjo būti pasinėrusi į dabartinį darbą. Tik po kelerių metų sakė supratusi, kad laisvu laiku nuo darbo reikia atsiriboti. To ji dar mokosi.

„Po darbo stengiuosi apie jį negalvoti, tačiau kūrybinės mintys vis tiek ateina. Aišku, lankausi renginiuose, sportuoju ir po truputį išmokstu uždaryti duris po darbo“, – tvirtino Emilija.

Dažniausia atostogų kryptis – Škotija

Emilija pradėjusi dirbti manė atradusi save, nes tam, ką daro, iki šiol jaučia malonumą. Šiandien jos mintys keičiasi ir mergina suvokianti, jog neatrasti savęs gali būti netgi privalumas.

„Kuo daugiau mokausi, tuo daugiau atrandu ir suprantu, kad aš dar neatradau savęs. Man netgi norėtųsi, kad aš savęs ir neatrasčiau, neprarasčiau žingeidumo. Norėtųsi ieškoti savęs iki gyvenimo galo, nes taip yra įdomiau gyventi“, – atviravo kupiškėnė.

E. Ruzgaitė ne tik studijavo, bet ir porą kartų darbinės patirties sėmėsi Barselonoje. Daugiau planų išvykti svetur ji neturinti, nes jaučiasi labai gerai ten, kur dabar yra, – Vilniuje.

„Esu čia puikiai įsikūrusi, turiu mėgstamą darbą, veiklos netrūksta. Negalvoju nei apie išvykimą į užsienį, nei apie darbo keitimą, nes dar turiu ko išmokti“, – sakė Emilija.

Ilgiausiai užsienio šalyje mergina yra gyvenusi šešis mėnesius. Būtent tiek laiko truko vizitas Malaizijoje.

„Nors dabar atrodo, kad tai gana trumpas laiko tarpas, bet tuo momentu jis buvo labai ilgas. Jau buvau pasiilgusi Lietuvos ir sugrįžusi supratau, kaip aš myliu savo šalį. Grįžusi mėgavausi rugiapjūte, laukuose besiganančiomis karvėmis, šviežiu grynu oru, nes Azijoje labai daug smogo. Kadangi jų kultūra labai skirtinga, ją pažinti buvo įdomu, bet supratau, kaip gera gyventi Lietuvoje vien dėl to, kad čia nėra didelių pavojų“, – emocijų neslėpė pašnekovė.

Emilija mėgsta keliauti, tačiau to dažnai neleidžia daryti darbiniai įsipareigojimai, todėl ji savo laiką privalo ypač planuoti. Dažniausia merginos kelionių kryptis yra Škotija, iš kur kilęs jos dvejus metus Lietuvoje gyvenantis draugas, todėl jie kartu kiekvienais metais bent dvi savaites praleidžia minėtoje šalyje.

E. Ruzgaitė su draugais rado naują pramogų ir keliavimo būdą – į užsienį vykti trumpoms, savaitgalio atostogoms. Pastaruoju metu draugų kompanija lankėsi Graikijoje ir Kijeve, kuris paliko neišdildomą įspūdį.

„Kijevas atrodo labai artimas Vilniui, tačiau yra daug didesnis ir čia gyvena daugiau žmonių, kurie labai skirtingi. Kiekvienas jų gali būti įdomus, turintis unikalią gyvenimo istoriją“, – įspūdžius išsakė pašnekovė.