Šiais metais gyvename vietinių ir pasaulinių rinkimų sūkuryje. Kaip pakryps pasaulio reikalai jiems pasibaigus, neaišku.
Dar nepradėjo eiti savo pareigų išrinktas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trampas, braška valdžia Vokietijoje.
Bet žmonės su viltimi laukia, kad pasibaigtų karas Ukrainoje, kad įsiviešpatautų taika Artimuosiuose Rytuose.
Deja, pasaulio ateitis ir toliau yra nenuspėjama ir kelia nerimą.
Pasiutpolkė, prasidėjusi po Seimo rinkimų, nesiliauja ir Lietuvoje. Politikai žaidžia savo matematinius žaidimus, ant kurių padėta šalies prestižo korta. Noras prasibrauti į valdžios viršūnes nepaiso nieko.
Atrodo, kad rinkėjų apgaudinėjimas, melas, asmeninių nuoskaudų iškėlimas virš valstybės reikalų, pažadų netesėjimas tapo norma.
Žinoma, visuomet buvo panašių dalykų žaidžiant galios žaidimėlius, bet gal labiau paslėptų po demagogijos ar kitokių gražbylysčių kaukėmis.
Dabar pusė tautiečių, nėjusių balsuoti, šaiposi iš pilietinę pareigą atlikusių žmonių, kad politikai juos išdūrė. Visgi gal jiems reikėtų patylėti ir pažvelgti į save iš arčiau. Ar ne jų abejingumas prisidėjo prie dabartinės situacijos?
Lengviausia pasakyti, kad neisiu balsuoti, nes dar negimė toks politikas, kuriam galėčiau atiduoti savo balsą. Pagarbos nusipelno tie piliečiai, kurie tokiais atvejais balsuoja už mažesnį, jų supratimu, blogį.
Visa laimė, kad bus šioks toks atšalimo nuo rinkimų laikotarpis. Aišku, jei dar neišlįs išankstiniai rinkimai. Ko gero, tokia situacija būtų nepavydėtina ne tik valstybės stabilumo prasme, bet ir dėl perkaitusių rinkėjų.
Esame gamtos dalis ir būtų geriausia įsiklausyti į jos ritmą. Kol kas iš lietuvių žodyno neišnyko keturių metų laikų pavadinimai. Atgimimo, augimo, derliaus ir ramybės prieš naują pradžią laikotarpiai dar įsirėžę į mūsų sąmonę.
Gruodžio 1 dieną prasidės adventas. Per šį laikotarpį prityla linksmybės, žmonės kviečiami apmąstyti gyvenimo prasmę, atsigręžti į savo vidų. Tikintieji taip ruošiasi Viešpaties Gimimo iškilmei, o kiti – gal naujam gamtos ciklui, saulėgrįžai. Visiems reikės naujų jėgų šiam virsmui išgyventi.
Tik šiandien mažai kas paiso advento, pasninko. Sielas bandome apvalyti modernesniais būdais, jei išvis bandome, o pasninkus keičia visokios egzotiškos dietos. Kartais pakaitalai geriau negu nieko.
Taigi ir politikams, šviežiai iškeptiems ir seniems, reikėtų palinkėti būsimo advento ramybės ir gilių savo priedermių apmąstymo. O forma nesvarbu. Gali būti ir moderni. Svarbu rezultatas – suvokimas, kad pirmoje vietoje turi būti Lietuvos reikalai. Perfrazuojant D. Trampą – Lithuania first („America first“).