Antradienį europarlamentarai balsavo už tai, kad Ukrainai būtų skirta išskirtinė 35 mlrd. eurų paskola, kurios grąžinimas bus dengiamas Rusijos įšaldyto turto pajamomis.
Siekdami patenkinti padidėjusius nuo Rusijos agresijos besiginančios Ukrainos finansavimo poreikius, EP nariai antradienį pritarė (518 balsų už, 56 prieš, 61 susilaikius) papildomos iki 35 mlrd. eurų paramos Ukrainai skyrimui.
Ji taps esmine Didžiojo septyneto valstybių (Jungtinės Karalystės, Italijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Prancūzijos ir Vokietijos) birželį prisiimto įsipareigojimo skirti Ukrainai iki 50 mlrd. JAV dolerių (apie 45 mlrd. eurų) dalimi.
Kartu sukuriamas skolinimo Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmas, kuris sudarys sąlygas Ukrainai pasinaudoti pajamomis, kurias generuoja ES įšaldytas Rusijos Centrinio Banko turtas, preliminariai siekiantis apie 210 mlrd. eurų.
Šios pajamos padės Ukrainai grąžinti ES ir Didžiojo Septyneto valstybių paskolas. Dėl konkretaus minėtų pajamų panaudojimo spręs Ukraina.
ES makrofinansinė parama bus išmokėta iki 2025 m. pabaigos, su sąlyga, kad Ukraina įsipareigoja gerbti žmogaus teises, laikytis teisinės valstybės principo ir taikyti veiksmingus demokratinius mechanizmus.
EP pranešėja Karin Karlsbro („Atnaujinkime Europą“, Švedija) pažymėjo: „Ukraina priešinasi Rusijos agresijai, o jos drąsūs piliečiai kovoja ne tik už savo išlikimą ir laisvę, bet ir už demokratijos, žmogaus teisių, laisvių ir tarptautinės teisės išlaikymą mums. Finansinės paramos poreikis yra skubus ir didelis. Rusija turi sumokėti už išpuolius prieš ukrainiečius, nuožmų Ukrainos infrastruktūros, miestų, kaimų ir namų griovimą. Ukrainos atstatymo našta kris ant Rusijos, kuri atsakingą už vykdomą naikinimą, pečių.“
Paskolos galutiniam suteikimui dar būtinas formalus ES Tarybos pritarimas, balsavimas turėtų vykti už kelių dienų.
Europos Parlamento biuro Lietuvoje inf.