Vengrijos parlamentas pirmadienį ratifikavo Švedijos paraišką dėl narystės NATO ir pašalino paskutinę kliūtį karinio aljanso plėtrai, kurią paskatino Rusijos invazija į Ukrainą.
188 parlamento nariai balsavo už Švedijos narystę NATO, šeši – prieš.
Šis balsavimas užbaigė daugiau nei metus trukusį vilkinimą, dėl kurio NATO partnerės smarkiai pyko, o Ukraina toliau kovojo su Rusijos kariuomene.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas socialiniame tinkle „X“ pareiškė: „Tai istorinė diena… Švedija yra pasirengusi prisiimti atsakomybę už euroatlantinį saugumą“.
Rusijos invazija 2022 metų vasarį paskatino Švediją ir kaimyninę Suomiją pateikti paraiškas dėl stojimo į NATO ir atsisakyti neprisijungimo politikos, kurios abi šalys laikėsi daug metų.
Tačiau, nors Suomija praėjusių metų balandį tapo 31-ąja JAV vadovaujamo gynybos aljanso nare, Švedijos paraiška buvo pristabdyta. Turkija ją ratifikavo tik praėjusį mėnesį.
Kiek anksčiau pirmadienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paprašė kolegų įstatymų leidėjų pritarti Švedijos kandidatūrai.
„Švedijos ir Vengrijos karinis bendradarbiavimas ir Švedijos įstojimas į NATO sustiprins Vengrijos saugumą“, – sakė V. Orbanas parlamente.
Prieš balsavimą V. Orbano nacionalistinė partija „Fidesz“, kurios valdančioji koalicija su Krikščionių demokratų partija KDNP turi dviejų trečdalių daugumą parlamente, nurodė, kad palaikys Švedijos kandidatūrą.
Visos opozicinės partijos, išskyrus kraštutinių dešiniųjų judėjimą „Mūsų tėvynė“, taip pat pasisakė už ratifikavimą.
Dabar, kai parlamentas pritarė Švedijos paraiškai, tikimasi, kad prezidentas ją pasirašys artimiausiomis dienomis. Tuomet Švedija bus pakviesta prisijungti prie Vašingtono sutarties ir oficialiai tapti 32-ąja NATO nare.
Živilė Aleškaitienė (AFP)