Prasti, kai kur vos išvažiuojami kaimo žvyrkeliai, ko gero, pamažu gali būti praeitis.
Pastaruoju metu pirmą kartą teko išgirsti, kad šių kelių būklės gerinimu po daugelio metų valdžia susirūpino ne juokais ir ėmėsi konkrečių veiksmų.
Kalbama ne apie visų žvyrkelių asfaltavimą, bet tik apie tinkamos šių kelių būklės palaikymą.
Pasirodo, elementaraus tvarkymo daugelis žvyrkelių laukė metų metus.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Gera pradžia
Į gerai tvarkyti pradėtus žvyrkelius dėmesį atkreipė ir ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius. Pasak jo, retas atvejis, kai galima pagirti Savivaldybę.
Daugelį metų šie keliai tik neva tvarkyti. Pakelės apaugo krūmais, lyginant kelius, žvyras vis nustumtas iš vidurio į kelkraščius, formavosi loviai, iš kurių po lietaus nuo kelio nenutekėdavo vanduo, automobiliai vėl greitai jį išmaldavo.
„Ne kartą esu valdžiai sakęs, kad reikia kažką daryti, kad kai kur ir žvyro ant kelio beveik nebelikę po atmestinų darbų. Atsakymas būdavo vienas: „Nėra pinigų.“ Manau, kad ne pinigų, o smegenų galvose trūko. Antra vertus, gal buvo kokie nors susitarimai, kad tiek metų keliai netvarkyti kaip pridera. Nežinia, kas čia tas galvas apšvietė?“ – svarstė pašnekovas.
Plačiau skaitykite gegužės 29 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF