Kupiškio krašte gimusi ir augusi profesionali interjero dizainerė Guoda Aleknaitė-Radzevičienė daugiausia projektuoja prekybos centrų, kavinių ir viešbučių interjerą. Turi ir individualių namų, butų interjero kūrybos patirties.
Beveik visą laiką nuo Vilniaus dailės akademijos baigimo ji dirba savarankiškai, yra laisvai samdoma interjero dizainerė. Su Guoda pasikalbėjome apie skirtingų erdvių interjero kūrimo specifiką, kokiais darbais labiausiai pati džiaugiasi, su kokiais išbandymais susiduria, kas įkvepia darbui, kokios šiandien vyrauja interjero mados.
Rūta ŽILYTĖ
Patirtis ir svajonės
Paprastai tariant, interjero dizaineris – tai specialistas, kuris meniškai suformuoja ir apipavidalina vidaus erdvę.
Šiame darbe persipina menas ir šiuolaikinės technologijos, reikia visokių techninių žinių. Taip pat reikia gerų bendravimo įgūdžių, žmogaus psichologijos išmanymo, nes tenka nuolat bendrauti su užsakovais ir kūrybinės komandos nariais.
Guoda, kurdama interjerus visuomeninės paskirties statiniams, bendradarbiauja su to statinio architektu ir kitais kolegomis, interjero dizaineriais. Kai statinio erdvė labai didelė, kai darbus reikia atlikti nustatytais terminais, kūrybinė komanda būna didesnė.
„Vykdant didelius kūrybinius projektus bendradarbiauju su studija BALT-A. Pats didžiausias projektas buvo prekybos centro „Vilnius Outlet“ Pilaitės mikrorajone interjero kūrimas. Esu jo bendraautorė. Jį kūrė šeši interjero dizaineriai. Aš prie to projekto dirbau ne iki galo, nes išėjau motinystės atostogų.
Visam gyvenimui įstrigusi pirma savarankiška profesinė patirtis, kuriant Šiaulių „Akropolio“ interjerą. Kartu su kolegomis iš Estijos ir Latvijos kūrėme interjerus keliems prekybos centrams Baltarusijoje.
Tikras nuotykis buvo tik baigus studijas šiek tiek padirbėti Astanoje, Kazachstano sostinėje, kuriant su kolegomis SPA centro interjerą.
Visą laiką svajojau dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
Ši svajonė toliau pildosi. Šiuo metu kuriu interjerą Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos Romoje svečių namams „Villa Lituania“, kurie yra tapę lietuvybės salele Italijoje. Ten susitikimus rengdavo lietuvių bendruomenė Romoje, veikė lituanistinė mokyklėlė, galėjo apsistoti nakvynei atvykėliai iš įvairių šalių.
Per COVID-19 pandemiją šie svečių namai buvo uždaryti. Ta veiklos pauzė paakino jų remontą, kurio senokai reikėjo“, – pasakojo Guoda.
Anot jos, svečių namai „Villa Lituania“ prieš rekonstrukciją buvo asketiškesni, priimdavo atvykusius piligrimus, dabar jų savininkai išreiškė norą atsinaujinti, patalpas padaryti šiuolaikiškesnes, patogesnes ir pasaulietiškesnes.
Darbas su italais Guodai puiki proga pažinti šios šalies kultūrą.
Jai buvo įdomu tai, kad visą pastato rekonstrukcijos projektą reikėjo pristatyti tenykštei tarnybai, atsakingai už pastatų saugumą per žemės drebėjimą.
Su tokiu reikalavimu dar nebuvo susidūrusi. Dar įdomu, kad italai viešbučio kambario vonios neįsivaizduoja be bidė.
Neseniai Guodai atsirado galimybė iš arčiau susipažinti ir su Jungtinių Amerikos Valstijų architektūra, padirbėti kuriant Meino valstijoje rekonstruojamo viešbučio, susijusio su lietuvių bendruomene, interjerą.
Plačiau skaitykite vasario 2 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo
