Vilniaus universiteto profesorė, viena iš mokslo studijos apie Z kartą autorių Vilija Targamadzė, mano, kad pedagogų rengimas turi iš esmės keistis, nes antraip nebus visavertės pedagoginės sąveikos su naująja karta.
Nuotrauka iš Vilijos Targamadzės albumo
Keičiantis visuomenei, kinta ir vertybių sistema, atsiranda naujos kartos. Z kartos atstovai dar nemokėdami kalbėti, puikiai įvaldo internetą. Mobilusis telefonas ir planšetiniai kompiuteriai jiems pakeičia lėles ir žaislines mašinėles. Natūralu, kad naujos kartos atstovai dažnai yra nesuprantami ir jų prisibijoma kaip kitokių.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto prof. habil. dr. Vilija Targamadzė sakė, kad norint kurti bendrą ateitį būtina pažinti Z kartą ir su ja ieškoti sąlyčio taškų ir bendrų dalykų.
Audinga SATKŪNAITĖ
Atsiradimą lėmė technologijos
Z kartos pavadinimas kilęs iš žodžio „zero“ („nulis“) ir ji sietina su naujųjų informacinių technologijų amžiaus pradžia. Jos atstovai, gimę nuo 2010 metų (kai kur imama riba nuo 2012 metų), vadinami jau alfa karta.
„Sunku pasakyti, kaip viskas toliau dėliosis, tačiau svarbiausia, kad informacinės technologijos turi labai didelį poveikį žmogaus mąstymui. Kai kurie mokslininkai informacinių technologijų atėjimą prilygina perėjimui iš klajoklinio gyvenimo būdo prie sėslaus“, – sakė V. Targamadzė.
Anot jos, iš jaunų žmonių mąstymo ir elgesio, skleidžiamos kultūros galima pastebėti, kada pasikeičia karta. Ji apgailestavo, kad Lietuvoje yra atlikti tik fragmentiniai kartų tyrimai.
„Kai nepažįsti naujos kartos, galima sakyti, kad dirbi su neatpažįstamais skraidančiais objektais“, – atvirai kalbėjo V. Targamadzė.
Kalbant apie Z kartą, pasak pašnekovės, klaidinga galvoti tik apie vaikus, nes nemažai šios kartos atstovų yra įsitvirtinę darbo rinkoje. Vakarų mokslininkai įvardija, kad Z kartos pradžios tašku reikėtų laikyti 1995 metus ir ji siejama su informacinėmis technologijomis.
„Ši nauja karta yra labiau įpratusi būti virtualioje aplinkoje ir įsigilinimas, neretai apsigyvenimas virtualioje aplinkoje, yra ganėtinai pavojingas, nes jie įtiki į tą aplinką ir jiems pasaulis tarsi suskyla į virtualią ir realią aplinką“, – pabrėžė V. Targamadzė.
Pasak jos, Z kartos atstovų nereikėtų bijoti, nes jie jau egzistuoja. Priešingai – juos reikia priimti ir kartu su jais konstruoti ateitį.
„Mes turime kartu dalyvauti konstruojant realią aplinką, kad naujos kartos atstovai neįtikėtų, jog virtuali aplinka yra reali aplinka. Neignoruokime tos kartos ir nebandykime jiems kažko primesti, nes mums reikės su jais gyventi, neatstumkime jų, kad jie nepasislėptų jiems saugioje virtualioje aplinkoje“, – patarė pašnekovė.
Mokymosi procesas per prasmės paieškas
Pasak profesorės, Z kartos atstovai bendrauja kitaip, nes tai veikia jų buvimas socialiniuose tinkluose. V. Targamadzė sakė, kad išgirsta iš mokytojų apie mokinių nepagarbą jų atžvilgiu, bet tai reikėtų suvokti ne kaip nepagarbą, o kaip bendravimo kitoniškumą.
„Socialiniuose tinkluose bendraudami žmonės vienas kitą vadina vardais, ten negalioja amžiaus ribos. Jie gali bendrauti įvairiomis temomis ir reikšti savo mintis. Tai nėra blogai, kol nesusiduriama su patyčiomis, kurios išplinta žaibiškai“, – aiškino profesorė.
Jos teigimu, Z kartos atstovai socialiniuose tinkluose jaučiasi gana saugiai, nes nepatikusius dalykus gali „užblokuoti“, mintis reikšti labai laisvai, o apie save pateikti vis kitokią informaciją.
„Z kartais atstovai ne tik mąsto kitaip, jie ir informaciją priima kitaip. Jiems būdingas kilpinis skaitymas. Tai yra tarsi ėjimas kaimo gatve, kai dairomasi, kas tau patiko ir nepatiko, užeinant į kai kurias vietas. Linijinis skaitymas yra toks, kai skaitoma raidė po raidės, žodis po žodžio. Nemokėdamas taip skaityti, žmogus nepajėgus sujungti teksto ir konteksto, todėl sudėtinga suprasti, kas yra parašyta“, – sakė V. Targamadzė.
Ji pabrėžė, kad naujos kartos atstovai pasižymi smalsumu, kuris dažnai yra nepatenkinamas. Z kartos atstovai į žinias žiūri labai pragmatiškai ir pirmiausia kelia klausimą, kam visa tai yra reikalinga. V. Targamadzė teigė, kad vyresnės kartos mokytojai yra įpratę prie kitokios mokymo sistemos.
„Jiems reikia paaiškinti, kodėl vienas ar kitas dalykas yra prasmingas žinoti, kodėl reikia formuoti įgūdžius ir t. t. Tai nėra ta karta, kaip X ar Y, kuri Pitagoro teoremą mokysis nekeldama klausimų. Todėl mokytojai turi pasitelkti išmonę norėdami jiems paaiškinti, kodėl ta teorema reikalinga. Iš pradžių naujos kartos atstovams reikia parodyti informacijos prasmingumą ir tik tada eiti į gylį. Jeigu pirmos eilutės jų nesudomins, jie toliau teksto nebeskaitys, nes tai yra neįdomu“, – kalbėjo profesorė.
„Pasiklydę“ tarp realybių?
V. Targamadzės tikinimu, Z kartai būdinga tai, kad jos atstovai daug dalykų daro vienu metu. Pavyzdžiui, jiems nesudėtinga klausytis muzikos, bendrauti ir valgyti.
„Tai reiškia, kad naujos kartos atstovams kartais pritrūksta susikaupimo ir koncentracijos į tam tikrą veiklą. Vienu metu darant daug darbų, kokybė gali labai nukentėti. Jiems taip pat yra labai sunku planuoti, nes planų jie nedėlioja į perspektyvą, o eina mažais žingsneliais ir laukia pastiprinimo. Tai labai primena žaidybinę situaciją, kai padaręs kažką gerai, esi apdovanojamas, o jei blogai – nubaudžiamas“, – sakė V. Targamadzė.
Anot jos, Z kartos atstovų mąstymą reguliuoja būtent virtuali aplinka, kur reikia elgtis taip, kaip užprogramuota, o ne taip, kaip pats žmogus nori. Dažnai „užprogramavimas“ perkeliamas į realią aplinką, o tai, anot jos, yra ganėtinai pavojinga ir gali turėti neigiamų pasekmių.
„Mes žinome nemažai pavyzdžių, kaip tam tikri žaidimai, perkelti į realią aplinką, perauga į nevaldomą agresiją. Antra vertus, kas gali pasakyti, kokiu vertybiniu pagrindu remdamiesi Z kartos atstovai mokosi virtualioje aplinkoje. Nereikia pamiršti to, kad jiems būdingas ir maištingumas, kai nenorima pripažinti tam tikrų socialinių normų, taisyklių“, – mintis dėstė V. Targamadzė.
Ji pabrėžė, kad nauja karta neretai susiduria su socializacijos problemomis ir jiems būdingas socialinis autizmas. Tai yra jie nuo tikrovės, ypač destruktyvių dalykų šeimoje, stengiasi pabėgti į virtualią aplinką, kur jaučiasi saugiau ir gali pasislėpti.
Jungia ne skirtumai, o bendrumai
Anot V. Targamadzės, nauja karta veikia globalioje aplinkoje, nes tokią galimybę suteikia socialiniai tinklai, o tai apsunkina savos aplinkos suvokimą. Pašnekovė įsitikinusi, jog reikia daryti tvirtus ir apgalvotus žingsnius, kad jaunajai kartai padėtume pamilti savo gimtinę, ja žavėtis.
Profesorė teigė, kad mąstant apie Z kartą pirmiausia reikia suvokti, kad ji yra kitokia, ir išsiaiškinti, kokie bruožai jai būdingi. Tik tokiu būdu tos kartos atstovams galima padėti, kad jie orientuotųsi į pozityvią socializaciją, tai yra suvoktų socialines normas ir taisykles, kaip reikia bendrauti ir bendradarbiauti. Tai būtina, kad žmonės netaptų infantiliais ar egoistiškais.
„Z kartos atstovams labai svarbus prekinis ženklas, jie nori geriausio telefono, kompiuterio, drabužio ir t. t. Tai nėra blogai, tačiau reikia suvokti, kad tam reikia užsidirbti“, – kalbėjo V. Targamadzė.
Daugelį dalykų Z kartos atstovai vertybinėje plotmėje vertina visai kitaip ir, anot profesorės, to nereikėtų ignoruoti. O priešingai – reikia suprasti, kur link virtualios aplinkos yra formuojamos vertybės, kokios yra jų stipriosios vietos ir ką mes turime sustiprinti, kad humaniškos vertybės nedingtų.
„Mes turime tai suvokti, kad skirtingos kartos galėtų susikalbėti. Nė viena karta – X, Y, Z – nėra bloga, tačiau jos yra skirtingos, todėl reikia rasti bendrus sąlyčio taškus. Daugeliu atvejų mes jų neieškome, o esame pratę akcentuoti skirtumus. Tačiau mus jungia labai daug dalykų, ypatingai vertybinėje plotmėje. Per skirtumų ieškojimą mes tik tolsime vieni nuo kitų“, – pabrėžė V. Targamadzė.
Ji kiekvienam siūlė pagalvoti, ar teisingai pats žmogus vertina savo, kaip tam tikros kartos atstovo, situaciją ir kitų kartų atstovus, kurie taip pat išsiskiria savitumu.
