DARBĖNAI, KUR IŠSIPILDĖ ATKAKLIŲ KUPIŠKĖNŲ SVAJONĖ

Sakoma, kad svajonės pildosi. Tam ir brandus amžius ne kliūtis. Žinoma, jei nenustoji svajoti, jei kryptingai eini link savo tikslo. Kiekvieno žmogaus šis kelias skirtingas.

Tokios mintys sukosi galvoje pasisvečiavus buvusių kupiškėnų Rimos ir Eligijaus Augustinų namuose Darbėnų miestelyje, kuris yra tarp Kretingos ir Palangos.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Prie jūros per Šimonis

Didžiausia Augustinų gyvenimo permainų prieš šešerius metus kaltininkė jūra. Abu ją mėgsta ir daug laiko prie jos praleidžia. Nuo jų namų iki Šventosios tik aštuoni kilometrai, o iki Palangos keturiolika kilometrų. Į pajūrį ir dviračiais numina.

„Tėveliai vaikystėje nuveždavo prie jūros. Kasmet į pajūrį važiuodavome rugpjūčio pabaigoje. Tuo metu jūra būdavo gerai įšilusi. Maudynės vienas malonumas. Mano tėvelis buvo romantikas. Vis primindavo, kad pažvelgčiau į žvaigždėtą dangų.

Prie jūros žvaigždės man atrodė tokios didžiulės, kaip niekur kitur. Grįžusi namo į Kupiškį vėl laukdavau kitos vasaros, susitikimo su jūra ir tomis ypatingomis žvaigždėmis“, – pasakojo Rima.

Ji su tėvais ir broliu gyveno daugiabučiame name. Gyventi tarsi narvelyje nepatiko. Stigo erdvės. Sukūrus šeimą, susilaukus sūnaus ir dukros, nuosavų namų svajonė tik sustiprėjo. Norėjo gyventi prie jūros, bet ten būsto negalėjo įpirkti. Teko dairytis jo kur nors kitur.

Kai gyveno Kupiškyje, Rima su šeima laisvalaikiu važinėdavo į Šimonių girią uogauti, grybauti ar šiaip pavaikštinėti. Jai labai patiko Šventosios upės pakrantės. Šimonių miestelio pakraštyje nusižiūrėta sodyba tada pasirodė tinkama nuosavų namų svajonei realizuoti.

Slapta audė mintį

Vis dėlto kraustytis į kitą Lietuvos pakraštį, kai jau turi susikūręs savo namus, kuriuose nugyvenai nemažai metų, ir viską pradėti iš naujo ne kiekvienas ryžtųsi, juolab kad tokiems pokyčiams tarsi ir nėra svarios priežasties.

Paprastai su metais žmonės tampa sėslesni, o gal ir tingesni, nebenori permainų.

Rimą nebijoti keisti gyvenamąją vietą išmokė užsienis. Moteris dvylika metų su nedidelėmis pertraukomis dirbo Anglijoje, tvarkė aukštesnės klasės anglų namus. Susipažino su jų gyvenimo būdu, buitimi.

Vėliau ir vyrą prikalbėjo kartu su ja važiuoti padirbėti. Iš tos patirties ir knygą būtų galimą parašyti. Tiek įdomių, įvairių profesijų žmonių sutiko! Kai kurios pažintys tęsiasi ir sugrįžus į Lietuvą.

Darbas užsienyje Rimą ir Eligijų atitolino nuo Šimonių. Parvažiavę trumpų atostogų čia nebesijautė kaip savo namuose.

Vaikai jau buvo užauginti, savarankiškai gyveno. Taigi jiedu pasijuto laisvi spręsti, kur toliau gyventi. Artėjo ir užtarnauto poilsio laikas. Rima sakė, kad mąstė ir apie įsikūrimą užsienyje. Vis dėlto gimtinės šauksmas nugalėjo.

Plačiau skaitykite birželio 22 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF