Kraštiečiui Rimantui Baleišiui, zoologui, gamtos mokslų daktarui, medžiotojui, Lietuvos trofėjų registro vedėjui, balandžio 5 dieną per Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos posėdį įteiktas garbingiausias šios organizacijos apdovanojimas – Šv. Huberto ordinas.
Tai aukščiausias Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos apdovanojimas už ypatingus nuopelnus Lietuvos medžioklei.
Šia proga garbusis kraštietis sutiko atsakyti į keletą klausimų apie savo pomėgius ir veiklą.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Save vadinate sėliu. Kur tas Jūsų gimtasis kaimas?
Gimiau Užumiškio kaime už Salagirio miško, bet augau ir mokiausi Skapiškyje, kuris šliejasi prie Skapagirio ir Mituvos ežero. Tad savavališkai save kildinu iš senosios baltų sėlių genties. Tiesiog malonu tapatintis su senaisiais miškingos, pelkingos ir ežeringos šiaurrytinės Lietuvos dalies gyventojais.
Kas lėmė, kad pasirinkote studijas Vilniaus universiteto Gamtos fakultete?
Tai, matyt, lėmė trys pagrindiniai veiksniai: įdomi, bet nepažini gamtinė aplinka, biologijos mokytojos Magdės Gudaitytės paskatinimai ir profesoriaus Tado Ivanausko „Lietuvos paukščiai“.
Darbinę, mokslinę veiklą susiejote su kanopinių žvėrių tyrimais. Kokia buvo jų tema? Ar šie tyrimai turėjo praktinės reikšmės?
Jei pirmais studijų metais, kaip ir daugelį būsimų zoologų, domino paukščiai, tai vėliau – kanopiniai žvėrys. Studentų mokslinės veiklos rėmuose, vadovaujant universiteto dėstytojams, atlikome Širvintų miškuose reaklimatizuojamų tauriųjų elnių stebėjimus, elninių žvėrių mitybos tyrimus Rūdninkų girioje ir Skapagirio miške.
Apie šiuos žvėris Skapagirio miške ir mano diplominis darbas, o disertacinis – apie briedžių biologiją ir jų reikšmę Lietuvos miškų ūkiui. Vėliau darbas Zoologijos ir parazitologijos mokslinių tyrimų institute (nuo 1989 m. Ekologijos institutas), kuriame vyravo elninių žvėrių tyrimų tema. Remdamiesi tyrimų duomenimis, parengėme kelis leidinius apie Lietuvos fauną, dalis darbų pritaikyti aplinkosaugoje, valdant populiacijas, medžioklėtvarkoje.
Plačiau skaitykite balandžio 22 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF