SUNKUS VALDŽIOS IR PINIGŲ EGZAMINAS

Nomeda SIMĖNIENĖ

Kartą girdėjau estų intelektualo Reino Raudo pasisakymą, kai jis taikliai lygino lietuvių ir estų tautas. Lietuviai, anot jo, yra teatrališka tauta ir dažniausiai vadovaujasi emocijomis. R. Raudas prisiminė Sąjūdžio suvažiavimą, kada salėje buvusius ir likusius prie televizijos ekranų lietuvius valdė emocijos. Stojomės, sėdomės, vėl stojomės, plojome, vėl sėdomės… Emocijos liejosi per kraštus. Estai, anaiptol, jie racionalūs ir analitiški. Kai mes liejome (ir dabar tebeliejame) emocijas, estai skaitė knygas, analizavo vakarų patirtį ir ramiai veikė.

Šiandien minime Laisvės gynėjų dieną, netrukus išauš ir šimtoji Vasario šešiolikta. Klausysimės minėjimuose sakomų kalbų, giedosime himną. Šių ypatingų Lietuvos valstybei datų kontekste pasižvalgykime aplinkui. Toli eiti nereikia, pakankamai turime vietinių „herojų“ ir tragikomiškų situacijų. Liaudies išmintis, bylojanti, kad didžiausias žmogaus išbandymas – valdžia ir pinigai, pasitvirtina šimtu procentų. Kad ne visiems pavyksta šį egzaminą išlaikyti, liudija nesibaigiantys teismų procesai, kuriuose figūruoja žymūs politikai, valdininkai, daug metų vadovavę gyventojus aptarnaujančiose įstaigose. Metų pabaigoje išvydome dar vieno „herojaus“, rajono Tarybos nario, smarkiai padauginusio alkoholio, teatralizuotą vaidinimą. Jo elgesį netrukus svarstys rajono etikos sargai, nes jam pačiam neatrodo, kad yra ir kitokių būdų, kaip pasielgtų garbingas ir atsakingas politikas. Dar vienas, tik nevykusiai režisuotas, vaidinimas surengtas Subačiaus seniūnijoje. Graudu buvo skaityti, kaip netikėti žurnalistės klausimai vertė klupti ir patį seniūną, ir kitus, neva atsitiktinai darbo metu susitikusius „valstiečius“ seniūnijoje, ir patį Seimo narį. Pasirodo, seniūnas, anot laikraščio internetinės svetainės komentatorių, jau matuojasi „valstiečių“ iškelto mero mantiją būsimuose savivaldos rinkimuose.

Taigi, kartu su visais šiais „herojais“, ranką prie širdies pridėję, valstybinėse šventėse giedosime „tegul tavo vaikai eina vien takais dorybės“. Tik nekaltinkime vien valdžios ir pinigų egzamino neišlaikiusių politikų. Mes patys juos išrinkome. Taigi, ir atsakomybę dalykimės, jei nemokame pareikalauti ir pasirinkti. Nereikia stebėtis, kad tie, kuriuos galutinai „užkniso“ politikų teatralizuoti pasirodymai, ir toliau perka bilietus į vieną pusę – į Jungtinę Karalystę, Norvegiją… Tuo tarpu rajono politikai, artėjant savivaldos rinkimams, vėl dėlioja kortas. Tūzai dar po stalu.