Lietinga vasara, liūtingas ruduo, šlapia žiema – tokia realybė. Miestiečiai atsiperka niūria nuotaika, griebiasi skėčių, o kaimo žmonėms dar reikia spręsti, kaip išgyventi finansinį sunkmetį, kur surasti ateities prošvaisčių, kai kišenės pustuštės.
Šeimos ūkiai vargsta, smulkieji pienininkai svarsto apie veiklos baigtį, augalininkai skaičiuoja praėjusių metų nuostolius, su nerimu laukia pavasario, kai privalės ne tik įprastus darbus laukuose nudirbti, bet ir atlikti visa tai, ko rudens lietūs neleido.
Ada DVARIONAITĖ
Dar tik pažadai…
Vilties trupinių buvo rugsėjį, spalį, kai šalyje dėl ilgalaikių liūčių ryžtasi paskelbti ekstremalią situaciją. Politikai žadėjo ieškoti pagalbos ir paramos būdų pagal savo išgales, biudžeto lėšas. Biudžetą patvirtino, ten kaimo „skenduoliams“ atliekamų pinigų nesurasta.
Prieš pat naujus metus paaiškėjo, kad jautrią širdį parodė Europos Sąjunga. Kadangi paramos prašytojų buvo daug, Lietuvai teko simbolinė pagalba – Europos Komisija pažadėjo skirti 9 mln. 210 tūkst. eurų. Šitos kompensacijos žemdirbiams turėtų būti išmokėtos iki rugsėjo pabaigos. Prašė lietuviai 47 mln. eurų, o tikrieji nuostoliai, pačių ūkininkų paskaičiavimais, siekė 200 mln. eurų.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“