APLAISTI VAIKAI (su garso įrašu)

Neringa BUTKEVIČIŪTĖ

Sėdžiu viena sau prė pėčiaus ir misliju: nemyliam mas savo vaikų nors tu kų. Taigi jė auga ba vaikystas. Anųdėn ajau pro mokyklų, tai negalajau atsidyvytėn. Kėp tik užtaikiau unt pėrtraukos. Misliju, nu dabar tai bus: laks vieni unt kalnalio, kiti gol bus alkani, tai mokyklos valgyklon.

Ir kų gi pamačiau. Pulkėlis pacanų nuvėjo užu mokyklos pakūrytėn. Tiem iš paskos nusekė ir kėlios margos. Kų ti margos – pusmergės. Tik visi čiulpia cigarėtų, popsi, dūmėlis aina.
Kitas didelis vaikų pulkas tėkinas paslaida centro pusan. Iš kalbos spėjau nugirstėn, kad krautuvan lakia čipsų pirktėn. Sunku buvo suprostėn, apė kų jė kalbajo, bo kas untras, kartais ir keli iš ailios buvo tokė žodėliai, kad tėp par mum neskeikia ir pijokėlis Untonas. Iš tolo tik ir girdis bl.., na.. – nėt baisu pakartotėn. Nu kėp tikri ruskiai, šitos tėp girdėjau keikiuntis Ukrainoj apkasuos.
Tik pamislijau, kad valdžia vėl sukruto dėl tos ruskių kalbos mokymo mokykloj, siūlia jos atsisakytėn. Gol ir gerai, maž tadu jaunimas mažiau keiksis. Dabar pasklausis, gali pamislytėn, kad su tu kalbu jė ir gima.

Paskiau do užmačiau kitų pulkėlį margų – tik labai novatnų. Vienos galva nuskusta. Nu gol utėlių turėjo, tai namė golvų nuskuta. Mono laikais tik dėl to skustom galvom vaikai mokyklon aidavo.
Kita mergiota, žiūriu, mėlynu golvu. Viršugalvy plaukai mėlynai, o pakraščiai žaliai numoliavoti. Maž kur netyčiom golvų įkišus buvo, kas ti žino, kokia neloima atsitiko.
Trečia su grundžiu didžiausiu nosy. Va, čia jau nieko nebasusgaudau. Mono tata kiaulam tokias grundis nosin vardavo, kad jos neknistų. O čia dabar vaikai su pėrvartom nosim voikšto. Nu kų tos mergiotas golia išknistėn?!

O ar rytų kadu mota tavai, su kokiom dropanom vaikus išlaidžia? Par mum paskutinis kaimo ubagas tėp nevoikščioja: kėlnios suplyšį, kėliai motos, no šalčio mėlyni. Megztiniai gol kokios bobutas užvilkti, bo runkovas ilgos, runkų nesmoto, o visa dropana maskatuoja kėp unt boslio. Šitėp šolta, o vaikai su vasariniais batėliais apsiovį. Mas su tokiais sporbačiais tik sportuotėn salėn aidavom.
Tai va, ar tėp blogai tavai gyvana, kad viškum nebasrūpina vaikais. O do soko, kad yr tarnybos, katros rūpinas vaikų gerovi. Ar jos nebamoto tų nabogų mūsų vaikų? Kad ir kėp sunkiai gyvanom, ale niekas tėp mokyklon neidavo.

O gol pasanau ir nieko nebasupruntu. Gol mas tokė navatni Auropon ainam, bo kitokių nepriema? Kėp mislijat?

Laikraščio „Kupiškėnų mintys“ prenumerata 2023 metams ir – dovanos! SPAUSK ČIA