„Visada maniau, kad esame vienos planetos gyventojai – ir ne tautybės mūsų santykius kuria, o mes patys“, – sako jau pusę amžiaus tarp Lietuvos ir Rusijos gyvenanti Roza Leonidova. Maskvoje gimusią ir užaugusią ją gyvenimas atvedė į labai mažą kaimelį Kupiškio rajone – Stračnius. Čia moteris iš naujo atrado gamtos grožį ir labai pamilo Lietuvą bei jos gyventojus.
Į Lietuvą – prieš penkiasdešimt metų
Šiandien Rozai – 76 metai. Ją sutikome Stračniuose, kur nuo paties ryto ji nerimavo dėl anūkėlio, gimusio prieš kelias dienas.
„Visą naktį blogai miegojome, mažiukas nedavė ramybės – dieną prasnaudė, o naktį vis norėjo valgyti“, – rusiška greitakalbe bėrė namų šeimininkė. Nors, kaip vėliau paaiškino, savo namus Lietuvoje ji perleido šeimą čia sukūrusiai dukrai Elzbietai.
Pati pašnekovė gimė ir užaugo Maskvoje. Čia mokėsi akademijoje ir pamilo į jos gimtąjį miestą studijuoti atvykusį lietuvį Mindaugą. Pora netruko susituokti.
„1966 metais mes susituokėme ir pirmą kartą po vestuvių atvažiavau į Lietuvą – Stračnių kaimelį, į šį namą, kur gyveno mano vyro tėvai. Iš pirmo žvilgsnio įsimylėjau šį kraštą“, – prisimena rusė.
Moteris su šypsena pasakojo, kaip pirmosios viešnagės metu buvo pakviesta į savo vyro bendramokslių susitikimą.
„Mindaugas mokėsi ten, kur dabar yra Subačiaus parduotuvė. Kai buvo jo klasės 5 metų susitikimas, mokykla jau buvo iškelta į naują vietą. Bet puikiai prisimenu tą vakarą, kai mes šventėme senojo pastato salėje. Merginos dengė stalus, ruošėsi, priiminėjo svečius. Jau tada supratau, kad lietuviai labai svetingi, malonūs ir nepaprastai darbštūs žmonės“, – savo nuomonę apie mūsų tautiečius išsakė R. Leonidova.
Bendraklasių sutiktuvės
Pažintis su lietuviais tą vakarą, pasak pašnekovės, nesibaigė. Paryčiais linksma šventės kompanija nusprendė eiti į kitą kaimą aplankyti nedalyvavusios draugės. Beeinant per laukus ir krūmus, viešnia iš Rusijos netikėtai pasiklydo ir liko viena.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ