Šią savaitę, antradienį, prasidėjo šiltasis rudens sezono etapas – bobų vasara, truksianti iki rugsėjo 29 dienos. Tai – paskutinis metas gražiais rudeniškais orais pasidžiaugti. Nors tikrai nėra ko jais skųstis – beveik visas pirmasis rudens mėnuo lepino šiluma. Vienas iš aiškinimų, kodėl šis metas vadinamas būtent bobų vasara – kad tai paskutinės dienos, kada senos moterėlės gali saulėkaitoje pasišildyti. O štai tautosakos specialistai tvirtina, kad visai ne su bobomis tai susiję, o su bobais – taip liaudiškai buvo vadinami vorai, rudenėjančiose pievose mezgantys besiplaikstančius voratinklius. Taip pat sakoma, kad seniau per šias dienas buvo tradicija pagerbti bobutes – kaimo gimdyvių pribuvėjas, priimančias į pasaulį ateinančius vaikus.
Gražus šiųmetinis ruduo… Rudens lygiadienis praeis, o gamtos metų ratas suksis toliau, vis ilgindamas ir ilgindamas naktį.
Besibaigiantis rugsėjis daugelį įsupo į kasdienius žemės ūkio darbus. Į kurią rajono pusę bevažiuotum, vis pamatysi savo daržuose triūsiančius žmones. Toks jau metas – bulviakasis. Kaimo žmonės sako, kad visai neblogai šiemet bulvės užderėjo, didelės. Tik ne itin gausiai jų.
Kai daug dirbta – laikas užaugintu derliumi pasidžiaugti. Į redakciją kupiškėnai paskambina ar užsuka ne tik dėl juos kamuojančių bėdų pasiskųsti. Kreipiasi ir smagiais dalykais norėdami pasidalyti. Kad ir užderėjusiu derliumi. Štai vienai kupiškėnei nuotaiką kasdien praskaidrina prie namų darže išaugusi daugiau nei trijų metrų aukščio saulėgrąža. „Paskambinau pasidžiaugti, juk sakoma, kad jei savo džiaugsmu su kitu pasidalini, jis dvigubai didesnis tampa“, – kalbėjo moteris. Paprasti paprastų žmonių džiaugsmai, tačiau dėl to tikrai ne mažesni.
Rudens derliaus gėrybėmis pasigrožėti jau šiandien daugelis skubės į Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje vyksiančią tradicinę žemės ūkio parodą-mugę. Kiekvienais metais vykstantis renginys visada sulaukia didelio ne tik kupiškėnų, bet ir kaimyninių rajonų gyventojų dėmesio. Vieni kažką įsigyti čia ateina, kiti – tiesiog pasižmonėti, tačiau namo retas kuris tuščiomis grįžta. Jei ne vaismedį ar vaiskrūmį, tai bent kokį kulinarijos ar konditerijos gaminį, tautodailės dirbinį įsigyja. O ir alkanas iš čia namo niekada nepareisi – mokyklos darbuotojai rupiai maltų miltų blynais ar troškintais kopūstais su bulvėmis pavaišins. Kūną pasotinus smagu ir muzikuojančių mūsų rajono saviveiklininkų, svečių iš toliau pasiklausyti. Savo išmone kaskart stebina šios mokyklos darbuotojai ir mokiniai, kiekvienai mugei sukuriantys kompozicijas iš daržovių, vaisių, gėlių. O kokie kulinariniai šedevrai ant stalų puikuojasi. Vien dėl to verta ankstėliau iš lovos išlipti ir į mugę nuvykti.
Derlius derliumi, juo pasidžiaugsime, atsargomis žiemai pasirūpinsime, o sielą neramina, kad gražūs rudeniški orai netrukus baigsis. Vėl reikės susisupti į šiltesnį paltą ir laukti permainų. Ir orų, ir kasdieninio gyvenimo.
Ne vieno pažįstamo dabar didysis galvos skausmas – daugiabučių renovacija. Radiatorius pjausto, naujais keičia, o žinant mūsų statybininkų darbo tempus, neramu, kad tik iki šildymo sezono pradžios juos sudėtų. O kokia nauda iš to bus, visai netrukus jau ir pamatysime. Visokių nuomonių dėl vykdomos renovacijos pasigirsta, vieni labai jos laukia, kiti baiminasi, tačiau akivaizdu, kad Kupiškis namams keičiantis taip pat gražėja. Tik tiems, kurie atsinaujinti sutiko, labiausiai neramu, kad nauda – kartu ir skola. „Skolintais kailiniais greičiau sušalsi“, – sako lietuvių liaudies patarlė. Bet gyventojai tikisi, kad šią žiemą gyvens šilčiau ir jaukiau, nors ir skolingi…
——-
Autorius: Jurgita BANIONIENĖ