Pavasaris į gatves išvilioja stiprių pojūčių išsiilgusius motomanus. Vieni jais žavisi, kiti – peržegnoja. Patys motociklų mėgėjai savo aistrą vadina liga ir ši transporto priemonė jiems reiškia viską: vėją, laisvę, polėkį.
Savo laisvalaikio be motociklo neįsivaizduoja ir noriūnietis Robertas Makelis. Daugiausia gerbėjų vaikinas sulaukia savo kaimo mokykloje, kurioje pats dirba.
Pašalpa – ne svajonių sąraše
Dvidešimt aštuonerių R. Makelis – paprastas vaikinas iš Noriūnų. Čia užaugo, mokėsi ir grįžo dirbti. Klausydamas jo supranti, kiek nuo paties žmogaus priklauso gyvenimo sąlygos. Kol jaunimas verkšlena dėl nedarbo, mina darbo biržų slenksčius ir galiausiai sprunka į užsienį laimės ieškoti, Robertas prisipažįsta, kad tektų save sunkiai nugalėti, jei skurdas priverstų prašyti pašalpos.
Jau trejus metus jis dirba savo gimtojo kaimo mokykloje. Iš pradžių įsidarbino kompiuterių meistru, vėliau gavo pavaduotojo ūkio reikalams pareigas. O iki tol tai vienur, tai kitur dirbo įvairius darbus pagal specialybę. Kauno technologijos universitete R. Makelis baigė elektronikos inžineriją ir vadybą.
„Niekada negalvojau, kad teks grįžti į mokyklą. Pats čia mokiausi, vėliau įstojau į universitetą Kaune, laisvu laiku dirbau elektriku įmonėje ir galvojau įsitvirtinti mieste. Bet mokslus pabaigiau kaip tik tada, kai prasidėjo krizė Lietuvoje. Likti Kaune nebegalėjau, teko važiuoti namo į Noriūnus“, – pasakojo Robertas.
Iki šiol pašnekovas teigia prisimenantis tą jausmą, kai nedarbas privertė ateiti į darbo biržą. Jaunas žmogus su diplomu pasijuto tikru žemės vabalu, kurį, kas nori, tas ir mindo: „Atėjau su diplomu ir stovėjau toje pačioje eilėje, kur žmonės laukė nors viešųjų darbų. Ir niekuo aš iš jų nesiskyriau – niekas manęs nematė toje pilkoje nevykėlių masėje. Pasijutau labai blogai – ne apie tai svajojau. Todėl pasiprašiau darbo Noriūnų mokykloje ir mane priėmė.“
Nenorėtų mokytojauti
Darbo, pasak vaikino, jam čia dabar netrūksta. Remontuoja kompiuterius, vadovauja ūkio darbams, kartais tenka pavaduoti ir mokytojus. Kolegos jau skatina vaikiną toliau siekti mokytojo karjeros ir mokytis pedagogikos universitete.
Bet pats Robertas tikina neturintis pašaukimo mokytojo darbui. Anot jo, tai labai sunki profesija.
„Taip, tenka pavaduoti mokytojus, bet aš šį darbą atlieku laikinai ir negaliu matyti jo rezultatų. O šiaip vaikai manęs klauso. Jaunas mokytojas – jiems tikriausiai yra autoritetas, vaikai gali labiau jaustis lygiaverčiai“, – savo nuomonę išsakė R. Makelis.
Ko gero, daugiausia sau pliusų vaikinas susirenka, kai į mokyklos kiemą įrieda užsėdęs „britvą“. Aistrą motociklams noriūnietis prisipažįsta jaučiantis dar nuo 12 metų.
Robertas augo šeimoje, kurioje niekada nebuvo automobilio ar kitos motorinės transporto priemonės. Todėl jau paauglystės metais meldė tėvų leisti nusipirkti bent nedidelį motorolerį.
„Ėjau net sraigių rinkti, kad susitaupyčiau pirmai savo „birbinkai“. Bet kai turėjau pinigų, tėvai vis tiek neleido jos nusipirkti. Vėliau prašiau pirmojo rimtesnio motociklo. Atsakymas vis buvo tas pats – ne, ir paaiškinimas: esą gyvenant bute nebuvo kur tokio daikto padėti“, – pasakojo pašnekovas.
Išmok vertinti atsargumą
Tačiau palikęs namų lizdelį ir įsikūręs Kaune studentas vis tiek įgyvendino savo svajonę – uždarbiaudamas po paskaitų jis nusipirko motociklą. Tėvai, pasak Roberto, prie minties, kad jų sūnus važinės pavojinga transporto priemone, pratinosi ne vieną mėnesį. O jų priešgyną galiausiai išsklaidė pasivažinėjimas naujuoju pirkiniu.
R. Makelio teigimu, šeima iki šiol nerimauja dėl jo pomėgio ir pats vaikinas nepasakoja tėvams apie įvairius incidentus kelyje.
Per savo motociklininko karjerą noriūnietis jau turėjo keturias rimtas avarijas, kurios, laimei, baigėsi be sunkių traumų. Bet tokie nutikimai, pasak pašnekovo, išmoko kitaip vertinti atsargumą vairuojant. O apie mirtį iš tiesų negalvoja nė vienas motociklininkas.
„Ne paslaptis, kad žmonės į „britvininkus“ žiūri gana skeptiškai. Perkant motociklą, linki ir karstą nusipirkti, vadina važinėjančiais lavonais, organų donorais. Bet šitokį požiūrį į mus sukūrė tokie vairuotojai, kurie motociklą nusiperka siekdami atkreipti dėmesį, ypač merginų. Tokie ir padaro mirtinas avarijas“, – kalbėjo R. Makelis.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ