Yra sakoma, kad laimingas tas žmogus, kurio darbas ir hobis sutampa. Tarp tokių laimingųjų yra ir kupiškėnė floristė Sandra Bukauskienė. Tiesa, ne iš karto jai sekėsi suderinti šiuos dalykus ir iš to duoną pelnyti. Floristė pasidalino mintimis apie savojo gyvenimo kelio paieškas, saviraiškos laisvę, kūrybą ir grožį.
Iš floristikos į buhalteriją
„Į floristiką nesąmoningai pasukau jau ankstyvoje vaikystėje“, – pasakojo Sandra. – Vasaras leisdavau pas močiutę Siaurių kaime. Ten ir pradėjau su gėlėmis žaisti gal jau nuo ketverių metukų. Visaip jas komponuodavau. Pilni namai būdavo vazose primerktų puokščių. Močiutė vis pasibardavo, kad šiukšlinu namus, bet nedraudė to daryti. Žaisdavau gėlių pardavėja. Man patikdavo įsivaizduoti, kad kuriu ir namų interjerą. Už malkinės užlindusi iš įvairių daiktelių dėliojau įsivaizduojamus kambarių baldus. Namuose stumdyti baldų, jaukti įprastą tvarką močiutė man neleisdavo. O namie mama man davė laisvę. Galėjau, kaip šaudavo į galvą, perstumdyti baldus. Net drabužius iš spintos išmetusi lentynose savo kambarius kurdavau. Mamai esu labai dėkinga, kad mano tų kūrybinių polėkių neužgniaužė. Savo dukroms šiuo požiūriu esu daug griežtesnė. Man yra ko iš savo mamos pasimokyti.“
Mokykliniais metais Sandrai labai sekėsi piešti, bet jokių dailės būrelių ar dailės mokyklos ji nelankė. Pasak jos, tai gal jai ir pakišo koją Vilniuje stojant į reklamos ir dizaino specialybę. Į tą kolegiją anuomet stodavo visi po papildomų mokymų ar neįstoję į dailės akademiją. Ji buvo bene vienintelė be specialaus pasiruošimo. Tad balų, kad įstotų, pritrūkusi. Tik buvo patenkinta ir laikė tai asmeniniu pasiekimu, kad jos piešimo egzamino įvertinimas nebuvo pats blogiausias.
Po šios nesėkmės Sandra priėmė sau pačiai netikėtą sprendimą – įstojo į Utenos kolegiją studijuoti buhalterijos. „Kontrastingas pasirinkimas. Matematikos mokytojai esu sakiusi, kad su skaičiais tai jau tikrai neturėsiu jokių reikalų. Visgi dabar džiaugiuosi, kad įgijau šią specialybę. Tai mano gyvenimui suteikė daugiau tvarkos ir tikslumo. Nuo to karto atsisakiau sakyti – niekada. Nebesu tokia kategoriška. Buhalterijos žinios praverčia ir versle, ir buityje“, – sakė pašnekovė.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ