„Sveiki gyvi, svetėliai, mūsų mylimieji…“ – kupiškėniška daina saulėtą gegužės 24-osios dieną buvusios Virbališkių mokyklos salėje prasidėjo renginys „Tarmių metai. 2013“. „Pagerbsma šindei mūsų brungų turtų – kalbų… Mas gi su sostini Kupiškiu asam labai garsūs visoj Lėtuvoj“, – tarmiška šnekta kreipėsi į visus susirinkusius renginio organizatorės ir vedėjos – Kupiškio r. viešosios bibliotekos Virbališkių padalinio bibliotekininkės Lidija Mačiulienė, Laima Čejauskienė ir Laukminiškių kaimo muziejaus specialistė Janina Puronienė.
Buvo prisiminta tikrai nemažai žmonių, kurie vienaip ar kitaip garsino Virbališkių kraštą ir jau įmynė ryškias pėdas į jo kultūros istoriją. Iš Virbališkių kaimo kilęs, čia augęs ir gyvenęs Antanas Barzdžiukas kalbėjo pats tarmiškai ir drauge garsino Kupiškio kraštą, būdamas garsiųjų kupiškėnų vestuvių, vaidintų dar XX a. trečiame dešimtmetyje, piršliu, jau nuo 1944 metų besiilsintis gimtojo kaimo kapinėse. Renginio vedėjos šių žmonių atminimui siūlė apžiūrėti parodą, kurią parengė Virbališkių padalinio bibliotekininkė Laima Čejauskienė. Tebemoka savo tarmę, ją gerbia ir aukština buvusi mokyklos direktorė, kraštotyrininkė Aldona Čiurlytė, mokytoja Aldona Švelnienė, buvusi Virbališkių mokyklos direktorė Kazimiera Danutė Sokienė. Jos rinko kraštotyrinę medžiagą, kuri publikuota įvairiuose leidiniuose, kol dar veikė mokykla, buvo subūrusios mokinių etnografinį ansamblį „Narštupėlis“, kuris koncertuodavo net tik mūsų rajone, bet ir dalyvaudavo respublikinėse dainų šventėse. Šiuo metu mokytoja Palmira Keršulytė savo tarmišką kalbą skleidžia „Kupiškėnų minčių“ laikraščio puslapiuose. Anksčiau skyrelyje „Pasikalbosykim“, pasirašydama Onos Klimkėnas vardu, įvairius nutikimus porino Regina Jusiūtė-Urbonienė. Geras savos tarmės žinovas Zolubų Algėlis – dažnai laikraštyje rašantis kraštietis, kuris atvykti į šventę negalėjęs, aplankė kraštiečius tik laiškeliu: „Mono dušėla bus mokyklaj, o mono groblaliai bus unt pėčiaus kertalaj ažrištoj tarbalaj, locnos bobalas pilniavojami.“
Kalbas keitė kupiškėniškos dainos, dainas – šokiai. Turbūt ne vienas pagalvojo: kur pakliuvo – ar į renginį, ar į vestuves? Inscenizuotų vestuvių stalo išpirkimo fragmentas dar kartą leido suvokti, kokia skambi dainomis, turtinga posakiais, įdomi ir savita kupiškėnų tarmė. Virbališkių moteris subūrė, dainas vedė ir kitaip organizuojant renginį pagelbėjo K. D. Sokienė.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Regina Vilčinskienė