Tautodailininką, akmeninių skulptūrų meistrą, rajono tautodailininkų vadovą Vytautą Jasinską gerai pažįsta visi kupiškėnai. Mat ne vienas šio meistro kūrinys puošia Kupiškio aplinką, visuomenė juos mato parodose. Tačiau tautodailininkas aplinkinius nepaliauja stebinti savo kūrybine išmone ir darbais. Prieš ketverius metus jis pradėjo statyti sau naują namą, o praėjusiais metais prieš Velykas pateikė originalių margaspalvių, akmeninių kiaušinių ekspoziciją.
Kad spalvos sužydėtų
„Visą amžių renku spalvotus akmenis. Visąlaik kirbėjo mintis, kaip būtų galima įdomiau jų spalvą atskleisti. Pirmiausia sumaniau sukurti iš margaspalvių šlifuoto akmens plokštelių kompoziciją ir tarp jų įkomponuoti laikrodį. Šį savo darbą pavadinau „Rudens spalvos“. Mintis padaryti akmeninių kiaušinių netyčia kilo prieš trejus metus, o sumanymą realizavau prieš metus. Pirmąjį kiaušinį gludinau dvi dienas, o kitiems jau pakakdavo ir dienos. Esu iš viso padaręs apie dvidešimt tokių kiaušinių. Pernai pirmą kartą juos parodžiau parodoje Kupiškyje. Dvylika šiemet neseniai parsivežiau iš velykinės parodos, kuri buvo surengta Rokiškyje. Ten sulaukiau ne vieno gero įvertinimo. Ketinu dar padaryti apie 10 kiaušinių, kad jų skaičius pasiektų trisdešimt, kad visa mano turimų akmenų spalvinė įvairovė atsiskleistų“, – sakė Vytautas.
Buvo įdomu sužinoti, ar išties tas akmeninių kiaušinių margumas natūralus, ar apvalainam jų glotnumui ir blizgesiui išgauti reikia meistrystės? Pasak tautodailininko, kai kurie akmenys iš pirmo žvilgsnio atrodo pilki ir neišvaizdūs, o jų spalvos išryškėja tik nušlifavus juos arba sušlapinus. Akmenys yra dailinami deimantiniais šlifavimo diskeliais. Vienam kiaušiniui nugludinti, kad jis žvilgėtų kaip veidrodis, reikia penkiolikos keičiamų tokių diskelių.
Vytautas pabrėžė, kad ne visus akmenis galima apdailinti taip, kaip nori. Pradėjęs apdirbti akmenį, gali netrukus rasti skylę jo viduje. Vadinasi, tame akmenyje buvo kitų mineralų priemaišų, kurios ilgainiui sudūlėjo. Toks akmuo kiaušiniui padaryti nebetinka.
„Noriu padaryti 50 cm skersmens kiaušinį ir jį užkelti ant akmeninio stulpo. Mano nuomone, akmeninių kiaušinių darymas – tai ne menas, o paprasčiausia technika. Kad toks sumanymas pavyktų, reikia išmanyti akmens struktūrą, turėti specialių įrankių, o akmens spalvų įvairove ir derme jau pačios gamtos būna pasirūpinta“, – išsakė savo požiūrį tautodailininkas.
Erdvė saviraiškai
O kam gi šešiasdešimt penkerius metus bebaigiančiam Vytautui tas naujas namas, nauji rūpesčiai? Matydami sparčiai kylančias namelio sienas Topolių gatvelėje skeptikai pečiais traukė: „Kam pensininkui to prireikė? Geriau jau be rūpesčių tokio amžiaus sulaukus džiaugtis pastoge daugiabutyje.“
Pasak Vytauto, statybų priežastis labai proziška – po skyrybų reikėjo iš naujo kurti savo buitį. Galėjęs plėsti akmens, dailės dirbtuves kitame Kupiškio gale ir ten apsigyventi, tačiau jos stovi toliau nuo kelio, žiemą sunku atsikasti sniegą. Tad pasirinkęs kitą variantą – statyti gyvenamąjį namą naujame sklype. „Savęs neįsivaizduoju gyvenančio daugiabutyje. Ką ten veikti? Negi per dieną pro langą spoksosi ar į televizorių. Esu pratęs dirbti nuo ryto iki vakaro. Namą stačiausi pats. Pagalbininko prireikė tik mūrijant sienas ir dengiant stogą. Dabar po truputį baigiu įsirengti vidų. Kasdien vis atsiranda darbelio. Kai esi nuolat užsiėmęs, ir apie savo metus negalvoji, ir sveikata per daug nėra kada skųstis. Įdomu gyventi nuolat kažką kuriant, meistraujant. Žinoma, stinga tik pinigėlių, kad visus sumanymus sparčiau įgyvendintum“, – atviravo pašnekovas.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ