Ilgai buvo laikoma, kad Kupiškis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1529 metų sausio 21 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovo Žygimanto Senojo įsakyme dėl kariuomenės prievolių ir mokesčių. Ši data minėta kaip Kupiškio miesto gimtadienis. Vėliau istorikams Lenkijos archyvuose pavyko rasti faktą, kad „1480 metais į Krokuvos universitetą studentu užsirašė Stanislaus Johannis de Cupyschky“. Apie tai knygoje „Kupiškio kraštas“ (1997 m.) rašo prof. Algirdas Baliulis.
Kupiškio etnografijos muziejaus darbuotoja istorikė Aušra Jonušytė 2009–2010 metų vasaromis viešėdama pas šviesaus atminimo savo dėdę akademiką Vytautą Merkį sodyboje Urkionių kaime, Varėnos rajone, yra daug klausinėjusi apie Kupiškio praeitį. Kalbėta buvo ir apie pirmąjį Kupiškio paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose, ir apie Krokuvos universiteto studentą Stanislovą Jonaitį, kas jis toks galėjo būti, kaip pakliuvo į Lenkiją. Savo pokalbius su akademiku A. Jonušytė yra užrašiusi (straipsnis „Vasaros pokalbiai prie kavos puodelio“).
V. Merkys tuomet išsakė nuomonę, kad S. Jonaitis galėjo pakliūti į Krokuvą su kokio nors didiko palyda. Paprastas kaimo bernelis šiaip sau sumanyti tokio dalyko negalėjo. Nei tos Krokuvos buvo matęs, nei žinojo, kas ten yra. Greičiausiai jis jau Lietuvoje turėjo gauti kažkokį išsilavinimą. Tikriausiai lydėjo kokį nors didiką, kaip Didžiojo kunigaikščio tarnybos atstovas. Kodėl pasirašė, kad iš Kupiškio? Anot akademiko, matyt, jo tėviškė buvo Kupiškis. Ir, žinoma, jis buvo ne kaimietis, čia jau jokiu būdu. Tai kažkoks žemvaldys. O koks ir kaip tą žemę gavo, ar paveldėjo, ar ji jam buvo Didžiojo kunigaikščio dovanota, nežinia. Pasak V. Merkio, Lietuvos metrikoje istorikas A. Baliulis dairėsi tarp tų dovanojimų, kur minimi ankstesni dovanojimai, bet tokio nerado.
Anksčiausiose Metrikos knygose, kurios yra išleistos iki kone XVI amžiaus apie Kupiškį, Skapiškį, neradęs ir jis pats nė vieno vietovardžio, kuris dabar išlikęs. Čia, matyt, buvo „nuteriotas“ kraštas, apaugęs miškais. Turėjo būti ne pačios geriausios sąlygos įsikurti.
Pasak A. Jonušytės, gal po dešimties, gal po dvidešimties metų kas nors archyvuose atras dar ankstesnę Kupiškio paminėjimo datą. Visi senieji miesteliai turi dar ne vieną neatskleistą jų gyvavimo istorijos faktą.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ