Netinkamas pavojingų atliekų tvarkymas – grėsmė gamtai ir žmogui

Netinkamai tvarkomos pavojingos atliekos kelia pavojų gamtai ir žmogui. Dažnai gyventojai nė neįtaria, kad į atliekų maišelį išmestas nebereikalingas daiktas gali sukelti grėsmę. Kokios buityje susidarančios atliekos priskiriamos prie pavojingų? Rokiškio rajono ekologas Darutis Krivas sako, jog tai nėra kažkas neįprasto, kaip neretai pagalvojama išgirdus „pavojingų atliekų“ terminą.

Pavojai

Pasak ekologo, pavojingos atliekos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir pakenkti aplinkai bei žmonių sveikatai. Todėl labai svarbu tokias atliekas išskirti iš bendro atliekų srauto. Esminis būdas išvengti problemų, susijusių su buities pavojingomis atliekomis, – naudoti mažiau toksiškus gaminius. Nepavojingi pakaitalai egzistuoja daugeliui išvardintų pavojingų produktų. Pavyzdžiui, vietoj cheminių valiklių rekomenduojama naudoti „žaliuosius“ produktus, nekenkiančius gamtai ir sveikatai: sodą, citrinos rūgštį, actą.

Prie pavojingų atliekų kategorijos priskiriami visiems gerai žinomi galvaniniai elementai, akumuliatoriai, buitinės chemijos produktai, lakų, dažų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė ir medžiagos, panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos, gyvsidabrio turinčios atliekos, naudotos padangos ir kt.

Litras alyvos – pusė hektaro užterštos žemės

Aplaidus pavojingų atliekų tvarkymas gresia dideliais pavojais gamtai ir žmogui. Išpiltas 1 litras alyvos dešimtmečiams užteršia pusę hektaro žemės, o alyva, patekusi į vandens telkinius, plėvele uždengia apie 1 ha vandens paviršiaus. Į dirvožemį patekusi alyva išskiria įvairius cheminius elementus, kurie kenkia žmogaus ir gyvūnų sveikatai: teršaluose esantys sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, kai kurie jų sukelia vėžinius susirgimus.

Netinkamai išmestos baterijos – ypač didelė žala aplinkai ir gamtai. Iš baterijų į aplinką patenkantys sunkieji metalai, rūgštys, toksinės medžiagos daro neigiamą, negrįžtamai didžiulį poveikį aplinkai. Ypač pavojingi juose esantys sunkieji metalai – švinas, gyvsidabris, kadmis. Patekę į mus supančią gamtą, jie tampa įvairių sunkių susirgimų priežastimi.

Gyvsidabris – mirtinas nuodas

Gyvsidabrio turinčios atliekos (dienos šviesos lempos, baterijos, termometrai, žemės ūkyje naudojami chemikalai, pesticidai) yra toksiškos visoms gyvybės formoms. Ypač pavojinga įkvėpti gyvsidabrio garų. Kvėpuojant gyvsidabrio garais, šis per plaučius patenka į kraują, jungiasi su baltymais, kaupiasi inkstuose, kepenyse, smegenyse. Dažniausi fiksuojami susirgimai: mažakraujystė, plaučių ir inkstų ligos, odos uždegimai, metalo prieskoniai, skausmai pilve, nenoras valgyti, nuovargis, pykinimas ir vėmimas, troškulys, svorio mažėjimas, galvos skausmai. Sunkūs apsinuodijimai gali baigtis mirtimi.

Mirtina gyvsidabrio dozė gali būti 10–20 mg/kub. m (vieno medicininio termometro!) išbuvus žmogui uždaroje 100–200 kub. m tūrio patalpoje nuo 3 valandų iki 3 parų.
Gyvsidabris, esantis vienoje liuminescencinėje lempoje (100–120 mg), visiškai išgaravęs gali užteršti iki atmosferoje leistinų ribinių koncentracijų (0,0003 mg/kub. m) – iki 333 333–400 000 kub. m tūrio hermetišką patalpą, o iki darbo zonoje leistinų ribų vienkartinių koncentracijų (0,01 mg/kub. m) – 10–12 tūkst. kub. m tūrio patalpą.

Kaip tvarkyti?

D. Krivas dar kartą gyventojams primena, jog pavojingų atliekų negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius: jas reikia pristatyti į artimiausią pavojingų atliekų priėmimo punktą.

Pavojingos atliekos priimamos AB „Rokiškio komunalininkas“ (Nepriklausomybės a. 12A) ir Rokiškio stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėje (K. Donelaičio g. 16).

AB „Rokiškio komunalininkas“ 2015 m. sausio–spalio mėn. surinko buityje susidarančių pavojingų atliekų:
liuminescencinių lempų – 35 kg;
panaudotos alyvos – 60 kg;
dažų atliekų – 30 kg;
atliekų, kuriose yra gyvsidabrio – 7 kg.

Rokiškio stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelė 2015 m. sausio–spalio mėn. surinko:
liuminescencinių lempų – 0,10 t;
dažų, rašalo, klijų ir dervos, kuriuose yra pavojingų medžiagų – 0,27 t;
tepalinės alyvos – 0,128 t;
gyvsidabrio atliekų – 0,016 t;
baterijų ir akumuliatorių – 0,002 t;
tepalų filtrų – 0,010 t;
asbesto turinčių atliekų – 141 t.

Atliekų rūšiavimo pamokos – kriauniškiams

Gruodžio 4 d. Kriaunų seniūnijoje (Rokiškio r.) vykusiame gyventojų susitikime žmonės gavo gausybę naudingos informacijos jiems labiausiai rūpimais atliekų rūšiavimo klausimais.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūros vedėja Danutė Baronienė populiariai išdėstė atliekų rūšiavimo subtilumus: kodėl ir kaip reikia rūšiuoti, kokią naudą galima gauti ir koks rūšiuotų atliekų likimas.

Aplinkosaugininkė gyventojams aiškino, jog visos atliekos vežamos į antrinių žaliavų perrūšiavimo bazę. Čia atskiriamos netinkamos atliekos, o tinkamos suskirstomos pagal rūšis, supresuojamos ir išvežamos į perdirbimo gamyklas. Po rūšiavimo netinkamos perdirbti atliekos panaudojamos energijos gamybai.

Žaliųjų atliekų, kurių kaimiškoje vietovėje susidaro daug, D. Baronienė siūlė nevežti į šias atliekas tvarkančias įmones, nes nugabenimas nepigiai kainuoja, o patiems kompostuoti ir pasigaminti naudingos bei brangios trąšos – komposto.

Žinoma, viena aktualiausių kriauniškiams temų – kaipgi rūšiuoti atliekas neturint tam specialių konteinerių? Pasak D. Baronienės, namuose galima turėti atskiras keturias dėžes arba maišus: bendrą komunalinėms atliekoms, popieriui ir kartonui, plastmasei, stiklui. Galima į vieną atskirą maišą kaupti perdirbamas atliekas (popierių ir kartoną, plastmasę, stiklą) ir prie konteinerių jas išrūšiuoti (sudėlioti į atskirus „varpelius“).

D. Baronienės teigimu, dažnai žmonės nežino, į kurį konteinerį mesti popierines nosinaites. Išrūšiuotos popieriaus atliekos privalo būti švarios, neužterštos riebalais, kitomis medžiagomis. Panaudotos nosinaitės suteptos, gali plisti įvairios infekcijos, ligos, dėl to jas reikėtų mesti į buitinių atliekų konteinerį. Į popieriui skirtą konteinerį negalima mesti ir suteptų dėžių nuo maisto, tapetų, servetėlių, tualetinio ir kalkinio, vandeniui ar drėgmei atsparaus impregnuoto arba kreiduoto popieriaus bei kartono, laminuoto popieriaus. Negalima į popieriui skirtus konteinerius mesti ir picų dėžių: nors jos pagamintos iš kartono, bet dažniausiai būna suterštos riebalais.
Dauguma lankstinukų ir reklaminių laikraštukų tinka perdirbti, todėl juos reikėtų mesti į popieriaus konteinerį.

Tuščios konservų, alaus skardinės, metaliniai dangteliai ir kitos metalo atliekos turi keliauti į plastiko konteinerį. Taip pat ir „Tetrapak“ pakuotės, kurių vis dar randama popieriaus konteineriuose. Foliją ir folijos pagrindu pagamintą pakuotę (jogurto, grietinės, saldainių, cigarečių, kepimo foliją ir kitą) reikia mesti į plastiko konteinerius.

Senų mobiliųjų telefonų, tuščių spausdinimo kasečių, kitos smulkios elektroninės įrangos negalima mesti į buitinių atliekų konteinerius. Kai kuriose įstaigose, beveik visuose prekybos centruose, dažnai ir mokyklose, yra pastatyti konteineriai, skirti elektroninėms atliekoms surinkti. Stambesnes elektronines atliekas reikia vežti į didelių gabaritų surinkimo aikštelę. Taip pat tokias atliekas superka ir kai kurios elektronikos parduotuvės.

Kaitrines lemputes žmonių namuose pakeitė elektrą taupančios lemputės. Kaitrines, joms perdegus, buvo galima mesti į stiklo konteinerį. Tačiau taupančiųjų lempučių stiklo konteinerin mesti nevalia, nes jose yra pavojingo gyvsidabrio. Jei tokios lemputės patenka į buitinių atliekų konteinerį, o iš jo – į komunalinių atliekų sąvartyną, gyvsidabris gali užteršti gruntinius vandenis – padaryti didelę žalą gamtai ir žmonių sveikatai.
Į atliekų konteinerius negalima mesti ir pasenusių vaistų. Juos priima visos vaistinės ir utilizuoja.

Aplinkosaugos skaudulys – prastai tvarkomos nuotekos

Daug metų neišsprendžiama aplinkosaugos problema – rajono gyventojų nenoras civilizuotai tvarkyti buities nuotekas. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio agentūros vedėja Danutė Baronienė sakė, jog atsikratyti teršalais pagal keliamus gamtosaugos reikalavimus vengia net ir miesto sodybos, prie kurių nutiesti nauji nuotekų tinklai.

Tą patvirtino reidas, kurio metu rajono aplinkosaugininkai, miesto seniūnijos ir UAB „Rokiškio vandenys“ atstovai tikrino, kaip nuotekas tvarko J. Gruodžio, Stoties, Strazdelio, Draugystės ir Geležinkeliečių gatvių, kuriose įrengti vandens bei nuotekų tinklai, gyventojai.

Rezultatai nėra džiuginantys: galimybę naudotis centralizuota nuotekų surinkimo sistema turi beveik 100 sodybų, bet šia paslauga naudojasi mažiau nei pusė namų. J. Gruodžio gatvėje iš 23 namų prie nuotekų tinklų prisijungė 11, Stoties g. iš 18 sodybų – 9, Strazdelio g. iš 14 namų – 5, Draugystės g. iš 9 – 5 namai. Geležinkeliečių gatvė, kurioje taip pat yra vandentiekio ir nuotekų tinklai, dar laukia patikrinimo.

Anot D. Baronienės, gyventojų, savo sodybų neprijungusių prie nuotekų tinklų, pasiaiškinimai beveik identiški: neturi pinigų, baiminasi, kad nuotekų šalinimo paslauga bus per brangi. „Gyventojai buities teršalus kaupia duobėse, bet jos neatitinka aplinkosauginių reikalavimų. Be to, nežinia, kas ir kur duobių turinį išveža, nes žmonės neturi jokių nuotekų šalinimo sutarčių ir išvežimą įrodančių dokumentų“, – prastą situaciją komentavo rajono aplinkosaugos vadovė. Pasak jos, jeigu žmonių duobių nuotekas išvežtų specialius leidimus turinčios įmonės, ši paslauga jiems kainuotų brangiau nei mokestis už nuotekas centralizuotais tinklais. Kadangi nėra įrodymų, kad iš duobių nuotekos patenka į valymo įrenginius, gamtos sergėtojai beveik neabejoja, kad teršalais atsikratoma nusikalstamu būdu – jie išpilami į pakrūmes, pamiškes, laukus. Tačiau nesant gamtos teršimo įrodymų, nėra galimybių ir galimus teršėjus nubausti.

Pasak D. Baronienės, minėtų gyventojų nuotekų duobės yra 3–5 kub. m talpyklos. Pagal specialistų paskaičiavimus, per metus vienam gyventojui tenka apie 50 kub. m buities nuotekų, per mėnesį – 3–4 kub. m. Taigi, jeigu šeimoje yra keli asmenys, tuštinti duobes reikia kelis kartus per mėnesį.
Kaimiškose vietovėse nuotekų tvarkymo situacija dar prastesnė.

Milijonai – atliekoms sąvartynuose mažinti

Europos Komisija (EK) priėmė žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį. Juo Europos verslo įmonėms ir vartotojams siekiama padėti pereiti prie stipresnės žiedinės ekonomikos, tausojančios gamtos išteklius. EK pasiūlyti veiksmai padės sukurti uždarą produktų gyvavimo ciklą: bus perdirbama daugiau atliekų, o medžiagos bus naudojamos pakartotinai.

Pagrindiniai žiedinės ekonomikos veiksmų plano veiksmai: siekiama iki 2030 m. perpus sumažinti maisto atliekų kiekį, bendras Europos Sąjungos uždavinys – iki 2030 m. užtikrinti, kad būtų perdirbama 65 proc. komunalinių ir 75 proc. pakuočių atliekų. Privalomas uždavinys – iki 2030 m. sumažinti į sąvartynus išmetamų atliekų kiekį iki 10 proc. visų atliekų. 2013 m. Lietuva perdirbo 21 proc. komunalinių atliekų, į sąvartynus vežė 64 proc. komunalinių atliekų.

Žiedinės ekonomikos veiksmų planui įgyvendinti bus skirtas didesnis kaip 650 mln. Eur finansavimas pagal programą „Horizontas 2020“ ir 5,5 mlrd. Eur finansavimas iš struktūrinių fondų. Europos Sąjungoje maisto atliekos sudaro 30 proc. visų atliekų.
Pagal statistiką, iš Baltijos šalių blogiausiai atrodo Latvija – 17 proc. perdirbamų atliekų, o 83 proc. keliauja į sąvartynus. Lietuvoje perdirbama 29 proc. atliekų, o 64 proc. keliauja į sąvartynus. Estijoje 20 proc. atliekų perdirbama, vos 16 proc. jų keliauja į sąvartynus, nes daug atliekų deginama energijai gauti.

Nuo ateinančių metų vasario pradėjus veikti užstato sistemai, tikimasi, kad atliekų kiekiai sumažės, nes sumažės išmetamų plastiko, stiklo butelių, skardinių.

Merai – Aplinkos ministerijoje

Gruodžio 1-osios popietę Aplinkos ministerijoje šalies savivaldybių merai susitiko su aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku. Susitikime aptartas savivaldybių vaidmuo kuriant atliekų tvarkymo sistemas, pristatyta dvinarė atliekų sistema, jos etapai ir privalumai.

Ministras Kęstutis Trečiokas akcentavo, jog savivaldybių vaidmuo atliekų tvarkymo sektoriuje yra itin svarbus: jose kuriamos savarankiškos sistemos, registruojami atliekų turėtojai, sudaromos sutartys su organizacijomis, užtikrinamos paslaugos gyventojams, parenkami atliekų tvarkytojai, nustatoma rinkliava. Ministerijos vadovo teigimu, atliekų tvarkymo plėtra – valstybės interesas ir prioritetas, todėl svarbu, kad atliekos būtų efektyviai tvarkomos visose savivaldybėse, o tvarkymas ir apskaita vyktų skaidriai, paslaugų kainos būtų sąžiningos ir pagrįstos.

„Gimtasis Rokiškis“

——-
Autorius: