2024/11/24

 

Pamaryje su poilsiautojais draugauja gulbė

Aukštupėnų poilsiavietėje prie Kupiškio marių nuolat sutinkama baltakaklė jau įprato, kad pamario lankytojų visada bus pavaišinta.
Autorės nuotrauka

Šiltą vasaros pavakarę prie Kupiškio marių ne vienas gali pamatyti smagų reginį – visiškai žmonių nesibaiminanti baltakaklė gulbė drąsiai vaikštinėja pakrante ir mielai vaišinasi tuo, ką jai siūlo pailsėti į pamarį atėję kupiškėnai. Iš šono žiūrint – labai gražus ir akiai mielas vaizdas, tačiau ar tai nekelia pavojaus šiam gražiam paukščiui, pasiteiravome aplinkosaugininkų.

Specialistai ragina nešerti

Telefonu pakalbinto Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Alfredo Breivės nuomonė buvo vienareikšmiška: „Žmogus neturėtų lįsti į laukinę gamtą, tokie dalykai lemia, kad vėliau, atėjus žiemai, mums tenka vaduoti prišalusias gulbes, šiuos paukščius prisijaukinti labai paprasta ir lengva.“ Bet specialistas pabrėžė, kad situaciją keisti labai sunku. „Mes nieko negalime padaryti, tas pats yra ir miestuose, antis nuolat maitina gyventojai, gaudami maisto paukščiai lieka žiemoti“, – sakė inspekcijos viršininkas. Jis teigė, jog taip paukščiams padaroma daugiau žalos negu naudos. Paukščiams reikia leisti pajusti alkį ir išskristi. Gulbės yra dideli, gražūs ir pastebimi paukščiai, neretai nevengiantys žmogaus kaimynystės. Tačiau kai žmonės nustoja lankytis prie vandens telkinių, gulbių maitinimas nutrūksta, o paukščiai būna įpratę ir jau laukia maisto, pažeidžiami jų įpročiai, dalis praranda savybę skristi į žiemojimo vietas.

Taip pat mano ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kupiškio rajono agentūros vyriausias specialistas Rimantas Adomauskas. „Tai žmogiška, labai gražu, kad tokie dalykai vyksta ir žmonės rūpinasi gyvūnais ir paukščiais. Tai ir galimybė pajusti sąlytį su gamta, tačiau yra ir kitas ypatumas – gulbės ir kiti paukščiai nuolat šeriami įgyja besąlyginius refleksus ir nebeieško maisto patys, jie tik ir laukia, kol bus pašerti. Tai lemia ir paukščių neišskridimą, gamta nuolat šyla, paukščių žiemoti lieka vis daugiau, juolab kad jie randa neužšąlančių vandens telkinių, taigi kartais žmogaus kišimasis – nieko gera. Mums dažnai paskambina susirūpinę žmonės apie mariose pastebėtas prišalusias gulbes, tačiau neretai nuvykę jas tiesiog randame tupinčias ant ledo. Gulbę prisijaukinti maistu yra labai nesunku, maistas jiems tiek pat svarbus, kaip ir visiems kitiems gyvūnams, tačiau bet kuo gulbė tikrai nemis. Pačiam teko stebėti, kai Palangoje žmogus įmetė į jūrą nuorūką – gulbė priplaukė, ją stvėrė, tačiau iškart išspjovė“, – savo nuomonę išdėstė specialistas.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“

——-
Autorius: Unė JUODYTĖ

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video