Geriausių 2012 metų medžioklės trofėjų paroda – 65 medžioklės eksponatai iš Biržų, Pasvalio, Rokiškio ir Kupiškio rajonų būrelių – atidaryta Kupiškio etnografijos muziejuje. Drauge pirmą kartą eksponuojama dailininko Antano Žmuidzinavičiaus 14 paveikslų gamtos tema.
Medžioklės tradicija
Parodos dalyvius ir svečius renginio pradžioje pasveikino Salamiesčio ansamblio „Vijūnytė“ jaunuolių pučiamų ragų melodija. Kaip ir medžioklės rytą, kai ragų gaudimas pranešdavo apie medžioklės pradžią.
Pradėdama renginį Etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė kalbėjo: „Einantis laikas tobulino medžioklės formas, kūrė savąją etiką. Lietuvoje medžioklės tradicija siekia 18 amžių ir nėra labai sena. Į mūsų kraštą – Lietuvos-Lenkijos valstybę šią tradiciją atnešė Saksonijos karaliai.
Alizavos ir Salamiesčio krašte tyvuliuoja Pyvesa, o prie jos prisiglaudę didžiuliai miškai. Tai buvusių didikų Radvilų ir Tiškevičių valdos. Čia medžioti atvažiuodavo Jonas Tiškevičius.“
Kupiškėnų medžiotojų veikla
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyrius savo veiklą pradėjo 1940-aisiais metais. Per 7 dešimtmečius medžioklė kupiškėnų gyvenime surado savo vietą. Keitėsi medžioklės ūkio tvarkymo struktūra, daug kartų tvirtintos taisyklės. Šiandien yra 106 tūkstančiai 129 ha medžioklės plotų. Daugiausiai miškų tenka Šimonių, Pyvesos ir Vidugirių būrelių medžiotojams. Kupiškio rajono medžiotojų gretose yra 515 narių, iš jų 8 moterys. Juos vienija 13 klubų ir 1 profesionalios medžioklės plotas.
Apie medžiotojų šiandieninę veiklą, jų tradicijas kalbėjo nuo 2006 metų jiems vadovaujantis Bronislovas Domža. Jis sakė, kad žmonės pradėjo medžioti, nes jiems reikėjo išgyventi, prasimaitinti, reikėjo apsirengti. Rasdavo menkesnį, ne tokį pasiruošusį grobį ir jį sumedžiodavo.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Aušra JONUŠYTĖ