Ketvirtadienio pavakarę rajono gyventojams Kupiškio darbdavių klubas padovanojo nemokamą renginį – susitikimą su klimatologe, mokslų daktare Audrone Galvonaite.
Mokslininkė nuo 1992-ųjų yra Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja. A. Galvonaitė tiria klimatą formuojančius veiksnius, analizuoja klimato ypatumus ir kaitą. Daugiau kaip valandą trukęs susitikimas neprailgo nė vienam atėjusiam, nes apie gamtos reiškinius viešnia moka papasakoti paprastai ir įtaigiai.
Klimato pokyčiai
„Dauguma mokslininkų pasaulyje yra vieningos nuomonės, kad Žemės klimatas keičiasi. Vieni kalba apie globalinį atšilimą, kiti – apie naują ledynmetį, treti netiki klimato pokyčių sukeltomis katastrofomis ir jų neišvengiamumu“, – pradėjo susitikimą A. Galvonaitė.
Pasak klimatologės, dauguma žmonių galvoja, kad klimatas ir orai yra vienas ir tas pats. Dažnai tenka išgirsti sakant, koks čia klimato šiltėjimas, kai tokia šalta žiema. Iš tiesų klimatas ir oras – visiškai skirtingos sąvokos. „Klimatas – tai, ko jūs tikitės. Jį įsivaizduokime kaip didžiulį monolitą, kurį veikia įvairios sferos. Pati pažeidžiamiausia yra atmosfera – žemės rutulį gaubiantis oro sluoksnis. Dar yra litosfera – tai žemė. Hidrosfera – tai vandenys. Biosfera – Žemės rutulio paviršiaus dalis, kur gyvename mes. Visos šios sferos yra tarpusavyje susijusios. Įvykus pokyčiams vienoje, pradeda judėti, keistis visa sistema.
Orai yra tai, ką gauname. Kiekvienas iš mūsų esame orų kalvis. Žolės deginimas, tvenkinių kasimas, pelkių sausinimai turi įtakos orams“, – aiškino A. Galvonaitė.
Labiausiai pažeidžiama yra atmosfera. Į ją kiekvieną dieną išmetama labai daug teršalų, o tai stipriai lemia viską, kas vyksta Žemėje.
Klimato pokyčiams didelę reikšmę turi Saulė. Neseniai buvę aktyvūs Saulės plazmos pliūpsniai, sukėlę magnetines audras, turėjo įtakos daugumos žmonių sveikatai. Vieniems svaigo galva, kitiems atsirado nuotaikų kaita. Tai tik rodo, kad mes esame priklausomi nuo gamtos reiškinių. „Kol kas mums Saulė yra didžiulis galvosūkis, nes tiksliai nežinome, kas joje darosi“, – sakė klimatologė.
Prakalbus apie pasaulio pabaigos pranašystes, pašnekovė juokavo, kad esame pergyvenę ne vieną pabaigą. Neseniai buvo atšaukta ir šių metų gruodžio mėnesį numatyta pasaulio pabaiga. „Jeigu rimtai, tai mes nė vienas nežinome, kada ta pabaiga bus, – sakė A. Galvonaitė. – Saulė, kaip ir kiekviena žvaigždė, jeigu užgimė, tai kažkada turi ir užgesti. Yra hipotezių, kad Saulė gyvena paskutinius savo gyvavimo metus. Tačiau Saulės metai skaičiuojami kitaip negu mūsų žemiškieji – gali praeiti tūkstančiai ar daugiau metų. Sutinkama tik dėl vieno, kad pamažu Saulė praranda savo energiją ir joje vyksta pokyčiai.
Žmogiškos idėjos – kartais juokina
Štai pernai Saulė iškrėtė pokštą. Kuomet ji buvo aktyviausia, kovo mėnesį joje išnyko visos dėmės – pasidarė taip vadinama blyškioji arba baltoji Saulė. Tada kai kurie mokslininkai sakė, kad mūsų laukia naujas ledynmetis, nes tokia Saulė buvo, kai ledynmetis gaubė Žemę. Tačiau po kiek laiko Saulėje vėl atsirado dėmių ir netgi daugiau negu buvo. Kodėl taip nutiko – kol kas nėra paaiškinimo.
Antras natūralus faktorius, turintis įtakos klimatui, yra žemės drebėjimai ir vulkanų išsiveržimai. Čia, pasak A. Galvonaitės, žmonės netgi buvo sugalvoję, kaip sustabdyti klimato šiltėjimą, dirbtinai sukeliant vulkaninius išsiveržimus. „Matyt, tokia žmogaus idėja sunkiai pateisina „Homo sapiens“ apibrėžimą, – juokavo pašnekovė. – Juk nuo pelenų ir taršalų gausos mes paprasčiausiai uždustume. Dar buvo ir kitas pasiūlymas sustabdyti klimato šiltėjimą. Tai purkšti sūrų jūros vandenį į atmosferą, kad susidarytų debesys ir taip pridengtų žemę. Tačiau kiek laiko tuomet reikėtų vandenį purkšti: mėnesį, metus ar visą gyvenimą? O ką tada turėsime? Druskos – jos bus pakankamai. Į žemę kris druska – galėsime sėdėti ant druskožemio ir laižyti. Po kiek laiko buvo sustabdytas šis projektas. Po tokių bandymų man norisi pasakyti: mielas žmogau, kuo mažiau kišiesi į gamtą, tuo geriau bus ir jai, ir tau pačiam. Gamtai apsiginti nuo žmogaus darosi vis sunkiau.“
Daugėja ekstremalių reiškinių
Apie klimato kaitą sprendžiame pagal vidutinės metinės oro temperatūros augimą. Lietuvoje ji yra +6,2 laipsnio, pasaulyje apie +14 laipsnių. Temperatūros augimas ir parodo, kaip kinta mūsų atmosfera. Klimato šiltėjimas sukelia labai daug įvairiausių reiškinių.
„Lietuvoje dykumų tikrai nebus, tačiau kad didėja sausringumas, tą galima drąsiai teigti, – sakė klimatologė. – Buvome visą laiką perteklinių kritulių zonoje. Dabartiniu metu vis dažniau kalbame apie tokį laikotarpį, kai yra sausra. 1992 metais Lietuvoje 100 dienų nebuvo lietaus. Tai labai daug. 1994 metais mus aplankė ne tik sausra, bet ir karščio bangos. Jos tęsėsi net 9 paras – temperatūra buvo daugiau kaip +35 laipsniai. Tomis dienomis pasiektas temperatūros rekordas +37,5 laipsnio. Ypatinga 2007-2008 metų žiema. Tada nuo rudens iki pavasario neiškrito nė viena snaigė, visą laiką buvo pliusinė temperatūra, žydėjo našlaitės, snieguolės. Panašios žiemos būna atogrąžose. Tačiau tais metais ten spaudė šalčiai, daug miškų iššalo, net žuvo žmonės.“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ