Eglė Likaitė aplankytų šalių niekuomet neskaičiavusi, tačiau tikino, kad jų būta daug. Moteris sakė, kad aistrą kelionėms „paveldėjusi“ iš tėvų, su kuriais į svečias šalis leisdavosi nuo pat vaikystės.
Nuotrauka iš asmeninio Eglės Likaitės albumo
Gide dirbančios Eglės Likaitės šaknys prasideda nuo Skapiškio apylinkių, kur gimė jos seneliai. Ryškų pėdsaką giminės istorijoje paliko senelis Juozas Likas, buvęs Skapiškio pašto viršininkas. Nors jis mirė Eglei dar negimus, tačiau senelio vaizdinys, susikurtas iš tetos ir močiutės pasakojimų, Eglės galvoje itin šviesus ir reikšmingas.
Audinga SATKŪNAITĖ
Laikosi savo šaknų
E. Likaitė savo sodyboje saugo gausų senelio J. Liko archyvą, kuriame daug jo paties įvairių užrašų, eilių, pasakojimų apie Skapiškį, nuotraukų, iškarpų iš tuometinės spaudos. Visą medžiagą jai perdavusi tėčio sesuo, jos teta Birutė Likaitė, turėjusi labai artimą ryšį su Eglės seneliu. Moteris guodėsi kol kas per darbus nerandanti laiko sutvarkyti gausų J. Liko archyvą, kurį vieną dieną ketina perduoti į patikimas muziejininkų ar bibliotekininkų rankas.
E. Likaitė nemažai pasakojimų apie išskirtinę senelio asmenybę girdėjusi iš močiutės Onos Vilkaitės-Likienės ir tetos Birutės lūpų. Pašnekovė pati jo nemačiusi, nes gimė po senelio mirties, todėl apie jį kalbanti kiek nedrąsiai.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
Kristina | 2017-10-31
|
Suintrigavot ir palikot likimo valiai…Kaip neteisinga
Turiu pripažinti, Kupiškėnų mintys – idomios, intriguojančios, dažnai netikėtos, su optimizmo gaidele…Naujos! Sėkmės Jums