Jau pradėjome gyventi žiemos laiku. Persukus laikrodžio rodykles viena valanda atgal, anksčiau sutemsta. Kupiškio rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnai Gintarė Šližytė ir Regimantas Tubelis šiomis dienomis lankėsi keliose rajono seniūnijose ir kalbėjosi su jų gyventojais apie turto saugumą, mat tamsus paros metas ir ilgapirščiams didesnė pagunda pasidarbuoti.
Spalio 29 d. jie kartu su Naivių bendruomenės pirmininke, policijos rėmėja Inga Ramanauskiene ir žiniasklaidos atstove, šių eilučių autore, lankė Skapiškio seniūnijoje gyvenančius senyvo amžiaus vienišus asmenis.
Savanorio sūnus
Pirmasis aplankytas Švedukalnio kaimo gyventojas Gediminas Antanas Širvinskas. Jo sodyboje mus pirmiausia lojimu pasveikino šuo. Vėliau sužinojome, kad tai Berta, kurią išvykdama į užsienį šios sodybos šeimininkui paliko viena moteris.
G. A. Širvinskas sakė, kad gyvena ramiai. Neprašytų svečių dar nebuvo sulaukęs. Apie atvykėlius praneša sulojęs šuo. Vyriškis pafilosofavo ir apie turto apsaugą. Jo minčių nesinori garsiai pasakyti, kad kokie nedorėliai tuo nepasinaudotų.
Gyvendamas atokioje sodyboje G. A. Širvinskas tvirtino, kad didelės vienatvės nejaučiąs. Jo paslaugų prireikia žmonėms, norintiems miltų susimalti. Jis turi malūnėlį ir mielai savo kaimynams padeda. Užsiaugina daržovių. Jokių gyvulių ar paukščių nebelaikąs. Kuro žiemai pats pasiruošia, o į Skapiškį apsipirkti dar retkarčiais nurieda automobiliu. Jei kokia bėda, tai pagalbą galėtų išsikviesti telefonu.
Jaunystėje dirbo traktorininku, vėliau malūne.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ