Sveiko gyvenimo propagavimas, nerūkymo zonų kūrimas ir panašios priemonės neatgraso jaunosios kartos išbandyti dūmo skonį. Su cigarete dantyse jau galima išvysti ne tik išstypusį paauglį, bet ir pradinuką. Užtraukti dūmeliui per pertrauką ieškoma atokesnio kampelio šalia mokyklos, aplinkinių namų kiemuose. Dėl to tarp moksleivių ir tų gatvelių namų gyventojų neretai kyla konfliktų.
Bijo, kad nepadegtų
Ramaus Vilniaus g. skersgatvio gyventojai jau ne vieneri metai kenčia rūkančių gimnazistų antplūdį. Praėjusį pirmadienį rūkalių susibūrimo vietoje, kaip jie vadina Tarpeklyje, akis badė pilnas kibiras nuorūkų, aplinkui žemė buvo storai nuklota skardinėmis nuo įvairių gėrimų, tuščiais cigarečių pakeliais ir kitokiomis šiukšlėmis.
„Vasarą mūsų gatvelėje ramu ir švaru. Kasmet nuo rugsėjo pirmosios iki mokslo metų pabaigos prasideda bėdos – čia ima burtis rūkantys gimnazistai ir gimnazistės. Nebandyk jiems nė žodžio pasakyti. Įžūlūs, pasirengę kiekvienam suaugusiajam šokti vos ne į atlapus. Šiame skersgatvyje gyvena keturios šeimos. Esame nepatenkinti ne tik šiukšlinimu. Bijome, kad nepadegtų kokio pastato. Šalia kaimyno malkinė. Neseniai nuo jos stogelio krūvą nuorūkų nušlaviau. Net gimnazijos direktorių kviečiau, bet jis nesurado laiko ateiti. Kai sniegas nutirpo, baisus vaizdelis atsivėrė. Dveji metai tų nuorūkų ir šiukšlių neapsikentę jiems net kibirą pastatėme, kad turėtų kur šiukšles ir nuorūkas dėti, bet kas iš to. Kuopiame aplinką tik mes. Tegu talką gimnazija surengia ir išvalo tą jovalą. Kai pirštu pabaksnoji, kad tvarkytųsi, tai mokiniai greitai prisimena savo teises. Drįsta išmetinėti stoviniuodami pašalėje, kad čia ne privati valda. Deja, apie pareigas jie nekalba. Gal reikėtų porą gerų šiukšliadėžių prie mokyklos tvoros padėti, tegu rūko ir tvarkosi. O dabar, matyt, tik vaidinama, kad problemų nėra, gimnazijoje niekas nerūko, rūkymo kampelio niekam nereikia. Jei rūko, tai tegu ir būna speciali tam vieta. Kas atsakys, jei gaisras kils. Jau mano automobilį kažkas buvo subraižęs. Vienais metais norėjome vartelius įsirengti, kad į mūsų skersgatvį bet kas negalėtų landžioti, bet tokio leidimo negavome. Vienas iš argumentų buvo, kad negalime pertverti automobiliams skersgatvio, nors ten be vietos gyventojų niekas nevažinėja“, – susidariusią padėtį komentavo Vilniaus g. skersgatvio gyventoja Dalia Kireilienė.
Bėda, kad pilnamečiai
Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos socialinė pedagogė, pagalbos ir vaiko gerovės skyriaus vedėja Audronė Matuzevičienė sakė, kad ši problema gimnazijai yra žinoma. Ne kartą buvo nuėję į tą vietą. Pastebėti rūkaliai ne kartą ten tvarkė šiukšles. Tačiau kol kas šios problemos galutinai nepavyksta išspręsti. Būtų gerai, kad mieste būtų numatytos rūkymo vietos.
„Tėvai apie tai, kad jų vaikai rūko, yra informuoti. Labai svarbu jų reakcija, nes dažniausiai rūkalus atžalos perka iš tėvų pinigų. Užsidirba tik vienas kitas. Dėl rūkymo jų bausti mes negalime. Beveik visi vienuoliktokai ir absoliučiai visi dvyliktokai jau yra pilnamečiai. Jie laisvai gali nusipirkti cigarečių. Administracinė nuobauda gali būti jiems skirta tik tada, jei jie rūkytų mokyklos ar gydymo įstaigos teritorijoje, jei būtų nustatytas viešosios aplinkos šiukšlinimo faktas. Policija buvo kai kuriuos dėl to įspėjusi. Tačiau tuo ir baigėsi visos sankcijos. Pareigūnai negali kasdien toje vietoje budėti. O mes neturime jokių svertų mokinius paveikti ar nubausti. Jie gerai išstudijavę Tabako kontrolės įstatymą. Dauguma pasiaiškindami pabrėžia, kad rūkė ne mokyklos teritorijoje. Į mokyklą draudžiama atsinešti cigarečių, bet mes neturime teisės iškratyti jų kuprinių. Ne paslaptis, kad vyresnieji pavaišina arba nuperka cigarečių ir jaunesniems savo draugams.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ