Apleisti, avarinės būklės pastatai nuolat kelia pavojų žmogaus gyvybei ir sveikatai. Pavasarį, ištirpus sniego pusnims, apleistose teritorijose mėgsta landžioti vaikai ir metalo arba kitokių, tinkamų statyboms, atliekų ieškantys asmenys. Kupiškėnai dar neužmiršo tragiškos vaiko mirties apleistoje fermoje Alizavos krašte. Šiemet per visą respubliką nuskambėjo panašus atsitikimas Ukmergėje. Ar pasimokėme iš nelaimės, ar sutvarkėme pavojų keliančias vietas?
Stabdo pinigų stoka
Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėja Marijona Pečkuvienė sakė, kad Aplinkos ministerijai paraginus, teismo sprendimu 2007 m. Savivaldybei buvo perduota 16 bešeimininkių apleistų pastatų nugriovimui. Iš jų 6 buvo nugriauti. Baigti visų tų pastatų likvidavimo darbus sutrukdė nutrūkęs Aplinkos ministerijos finansavimas. Pati Savivaldybė tokiems darbams neturi lėšų.
Visi griautini pastatai, perduoti Savivaldybei, yra kaime. Tai buvęs trąšų sandėlis Nodiejiškiuose, buvusios karvidės ar karvių kompleksai Buožių, Repeniškio, Nociūnų, Dailiūnų kaimuose, veršidės Raukštonių ir Gaigalių kaimuose, daržinė Raukštonyse ir katilinė Papiliuose. „Savivaldybė šių pastatų negali nei privatizuoti, nei ardyti, o tik sutrupinti ir statybines atliekas išvežti į sąvartyną“, – pabrėžė pašnekovė.
Pasak M. Pečkuvienės, rajone yra dar 63 griautini pastatai, kurių savininkai nežinomi. Šie statiniai pasklidę po visas seniūnijas. Jiems sutvarkyti reikia rimtų Vyriausybės sprendimų.
Viltis – žemdirbiai
Savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis teigė, kad Aplinkos ministerija nėra panaikinusi įsipareigojimų kasmet numatyti lėšų apleistų pastatų griovimui.
Tačiau lėšų tiems darbams, ko gero, atsiras tik prasidėjus naujajam 2014–2020 m. ES finansinės paramos etapui.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ