2024/12/25

Į rajoną nusileido mokslininkų desantas

Dalis ekspedicijos autorių ir pateikėjų Aldonos Vasiliauskienės sodyboje Skapiškyje.
Aušros Jonušytės nuotrauka

Šią savaitę į mūsų rajoną sugužėjo visas būrys mokslininkų. Botanikos, zoologijos, etnokultūros, muzikologijos, istorijos ir kitų sričių specialistai bei šiuos mokslus studijuojantis jaunimas kartu su Kupiškio istorikais lankosi Kupiškio ir Skapiškio apylinkėse. Čia tyrinėja gamtą, bendrauja su žmonėmis ir renka medžiagą savo būsimiems tiriamiesiems darbams. Jau pirmosiomis dienomis biologai mūsų rajone aptiko keletą įspūdingų gamtos egzempliorių: į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą raudonpilvę kūmutę, žaliąją rupūžę ir meškinį česnaką. Istorikai rado įdomių faktų apie čia gyvenusias žydų bendruomenes.

Išsamesnio tyrimo nebegali būti

Tiek mokslo žmonių, kiek šią savaitę suvažiavo į Kupiškio rajoną tirti mūsų krašto istorijos, literatūros, etnokultūros, muzikos ir kitų sričių, mūsų krašte seniai buvo. Šie specialistai čia pasiruošę surinkti kuo daugiau medžiagos savo tiriamiesiems straipsniams siekiant išleisti dvi didžiules ir išsamias monografijas apie Kupiškio ir Skapiškio valsčius. Minėtos knygos papildys jau išleistas knygas apie Kupiškį ir plačią „Lietuvos valsčių“ seriją.
Kompleksines lokalinių tyrimų „Lietuvos valsčių“ serijos autorių ekspedicijas į mūsų rajone ir kitas aprašomas vietoves kasmet rengia „Versmės“ leidykla. Per 13 praėjusių metų ji jau suorganizavo 92 tokias ekspedicijas.

Šį projektą vykdyti Kupiškyje leidyklai padeda Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė Aušra Jonušytė. Ji būsimųjų monografijų apie Kupiškio ir Skapiškio valsčius vyriausioji redaktorė ir sudarytoja.

Anot jos, mūsų rajone tokio didelio analogiško projekto dar nebuvo.
„Šios monografijos nuo buvusių knygų apie mūsų kraštą skirsis savo platumu. Jose surinkta medžiaga bus žymiai išsamesnė – manau, kad labiau ištirti Kupiškio vėliau nebelabai pavyks. Pačios knygos bus po tūkstantį puslapių“, – sakė redaktorė.

Kada leidiniai pasirodys visuomenei, A. Jonušytė tiksliai pasakyti negalėjo. Anot jos, leidykla finansuoja tik pačias ekspedicijas, taip pat pasirūpins knygų leidyba. Pastarajam darbui teks ieškoti papildomų pinigų. Mat leidėjai sutinka apmokėti dalį leidybai reikalingų išlaidų.
Tikimasi, jog per 3-5 metus Kupiškio ir Skapiškio valsčių monografijos pasieks skaitytojus.

Gamtos ir istorijos staigmenos

O kol kas per dvi dešimtis humanitarinių mokslų, istorijos, muzikologijos, etnokultūros, architektūros, agronomijos, gamtos ir kitų sričių specialistų visą savaitę žada važinėti po mūsų rajoną, bendrauti su gyventojais, klausytis jų prisiminimų, studijuoti archyvinę medžiagą, sukauptas mokslines studijas, anksčiau skelbtus straipsnius. Būrys mokslininkų ir studentų stengsis surinkti reikalingus duomenis apie įvairias gyvenimo realijas ir įvykius.

Savaitei įpusėjus dalis ekspedicijos dalyvių rinkosi į bendrą pasitarimą, kur dalijosi savo įspūdžiais ir pastebėjimais. Didžiausią atradimo džiaugsmą pirmosiomis projektų dienomis, ko gero, patyrė ekspedicijos gamtininkai. Zoologas skapiškėnas Mantas Arbūzas savo sodybos tvenkinyje rado itin retą varlių rūšį mūsų kraštuose – raudonpilvę kūmutę. Į gegutės kukavimą panašius garsus skleidžiančios varlės įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. Taip pat gamtininkas pastebėjo į šį leidinį įrašytą žaliąją rupūžę.

Kitas žinomas gamtos tyrinėtojas ir mylėtojas, Anykščių r. meras Sigutis Obelevičius Kupiškio rajone aptiko retą augalą – meškinį česnaką. Tai vienas seniausių pasaulyje vaistinių augalų ir mūsų šalyje itin saugomas.

Netikėtų faktų rengiant straipsnį apie tarpukariu Kupiškyje gyvenusią žydų bendruomenę sužinojo ir Vilniaus universiteto istorikas Simonas Jurkštaitis. Jį nustebino tai, kad viename rastų 1928 metų dokumentų minimas žydų tautybės žemdirbys. Žemės ūkiu šie žmonės retai kada vertėsi, mat prieš kelis šimtus metų uždraudus žydams kištis į žemdirbystę, jie vėliau ir atprato nuo šių darbų.

Sužavėjo banko pastatas

Kupiškio ir kitų mūsų miestelių architektūrinę raidą sovietmečiu pasiryžo patyrinėti architektas,  humanitarinių mokslų daktaras Vaidas Petrulis. Per keletą dienų jis bandė susipažinti su Kupiškio miesto architektūra. Jo akį labiausiai patraukė Dnb banko ir Skapiškio kultūros namų pastatai.
„Kiekvieną dieną kalbuosi su žmonėmis, vartau literatūrinę medžiagą bibliotekoje, muziejuje, stebiu pačius pastatus. Miesto architektūra nėra unikali ir išskirtinė. Bet smagiausia buvo pamatyti banko pastatą – tai nėra ypatingas architektūros statinys, bet jis gana žaismingas. Taip pat dėmesį patraukė Skapiškio kultūros namai. Abu šie pastatai – postmodernizmo grynuoliai. Sovietų sąjungoje tokių nebuvo labai daug, todėl šie pavyzdžiai – vertingi. Aišku, malonu  buvo pamatyti prieškario pastatus“, – apie ekspediciją pasakojo V. Petrulis.

Pirmą kartą Kupiškyje besilankantį architektą nustebino ir Henriko  Orakausko skulptūros. Jos, pasak tyrinėtojo, suteikia miestui unikalumo.
Kupiškio senąja ir dabartine kryždirbyste domisi menotyrininkė Skaidrė Urbonienė. Ji jau apklausė žinomus mūsų krašto medžio drožėjus Joną Šmigelską ir Leoną Perekšlį.
Specialistė pastebėjo, kad šiais laikais jau nebekuriami Kupiškiui būdingi senieji kryžiai su mažais altorėliais. Dabartiniams darbams pasirenkama bendra iš visų kraštų maišyta specifika.
„Tačiau džiugu, kad jūsų rajone vis dar gyvuoja tradicijos kryžius statyti sodybose, atkuriami kaimo kryžiai“, – sakė S. Urbonienė.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“

——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video