2024/11/14

 

Molėtiškių staigmena – pagoniškų akmenų našta savivaldybei

Lietuvos etnokosmologijos muziejaus įkūrėjas Gunaras Kakaras neabejoja savo kalendorinio akmenų rato Molėtuose sėkme.
Autorės nuotrauka

Šiais laikais, kai projektų finansavimas reikalauja nueiti kryžiaus kelius, molėtiškiai rado gudrų būdą savo idėjoms paremti. Unikalaus Lietuvos etnokosmologijos muziejaus įkūrėjas Gunaras Kakaras prieš porą dienų užsukęs į Kupiškį savo žinia tiesiog pribloškė rajono vadovą Joną Jarutį. Jis be mero sutikimo įtraukė mūsų Savivaldybę į vienintelio tokio pasaulyje kalendorinio akmenų rato statybos rėmėjų sąrašus. Šiam projektui iš mūsų prašoma 11 tūkst. litų ir keleto didelių akmenų. Už tai kupiškėnams siūloma vieta Molėtų muziejuje seminarams, konferencijoms ar pobūviams rengti.

Paslaptingas vizitas

Praėjusio antradienio rytą į Kupiškio rajono mero kabinetą su paslaptingu, net ir pačiam J. Jaručiui nežinomu vizito tikslu užsuko nusipelnęs Lietuvos astronomas, etnokosmologijos muziejaus Molėtuose įkūrėjas G. Kakaras. Ir tik pokalbio metu paaiškėjo, kodėl svečias iki susitikimo neatskleidė savo viešnagės Kupiškyje užmojų.
Jau šių metų rudenį astronomas ruošiasi atidaryti vienintelį pasaulyje kalendorinį akmenų ratą. Iš riedulių jis žada sudėti saulės formos ratą, o aplink jį nutiesti spiralės formos taką, vesiantį pro akmenines saulės sistemos planetas. 

Iš 44 akmenų trijų hektarų žemės plote ratu išdėliotam statiniui kūrėjas žada neabejotiną sėkmę.
„Šiuo projektu nė kiek neabejoju. Saulė – daugelyje tautų buvo dievybė. Šio dangaus kūno simbolio, išdėlioto iš akmenų, pasaulyje dar nėra. Pas mus gali būti pirmasis toks kultūros objektas, tačiau tam trūksta finansavimo“, – apie pagrindinę rengiamo projekto bėdą sakė G. Kakaras.

Brangi Stounhendžo statyba Molėtuose

Svečias paskaičiavo, kad šiam sumanymui jam reikės 150 tūkst. litų. Tiek, anot jo, kainuos didelių akmenų sustatymas vertikaliai į jiems skirtas suplanuoto kalendoriaus vietas.
„Nuo 5 iki 30 tonų sveriantiems akmenims reikalinga sunkiasvorė technika, kuri kainuoja tikrai brangiai“, – teigė projekto autorius.
Be to, dar trūksta ir trylikos didelių akmenų.

Prieš porą metų Etnokosmologijos muziejus iš Lietuvos apskričių išprašė dešimtį 20-30 tonų akmenų draugystės ratui Molėtų muziejuje įrengti. Dar 21 mažesnis akmuo čia atgabentas iš kai kurių šalies rajonų. Tarp jų yra unikalių, su pagonybės pėdsakais riedulių.
„Pernai projektas visiškai nepajudėjo, bet šiemet surinkti akmenys turi atsistoti į savo vietas. Jei viskas pavyks, jau šį rudenį galėsime švęsti lietuviško Stounhendžo (apie 3100-2000 m. pr. m. e. ratu išdėstyti didžiuliai akmeniniai žiedai Pietų Anglijoje) atidarymą“, – kalbėjo svečias.

Rėmėjus rado be jų žinios

Pirmasis žingsnis iš mirties taško pajudinti projektą buvo molėtiškio paraiška Lietuvos kultūros fondui. Jo autorius teprašo 20 tūkst. litų. Tiek pat ruošiasi pridėti pats muziejus.
Tačiau įdomiausia tai, kad už minėtą Lietuvos kultūros fondo paramą G. Kakaras pažadėjo gauti dar vienuolikos aplinkinių savivaldybių paramą. Savo pateiktoje paraiškoje, be kitų rajonų žinios, astronomas įrašė, kad projektą po 11 tūkst. litų parems Anykščių, Biržų, Ignalinos, Rokiškio, Švenčionių, Ukmergės, Utenos, Zarasų, Visagino, Molėtų ir mūsų rajonas.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“

——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video