Kaimo bendruomenės mūsų rajone pradėjo kurtis beveik prieš dešimtmetį. Šiuo metu jų yra 24. Bendruomenių idėja kilo ne iš pačių vietos žmonių iniciatyvos, o paraginus valdžiai. Žmonių pilietiškumą turėjo paskatinti ir žadama galimybė per projektus pasinaudoti ne tik savivaldybių, bet ir europine finansine parama.
Ar pavyko šią idėją įgyvendinti? Ar saldi kaimo lyderio duona? Ar racionaliai bendruomenėms skiriami pinigėliai? Ar tikrai žmonėms bendruomeniškumo idėja tapo sava?
Į priekį veda įdirbis
Noriūnų kaimo bendruomenės pirmininkės Daivos Bubulienės nuomone, svarbiausia, kad žmonės lyderiu pasitikėtų. Dirbti įkvepia pirmieji sėkmingai įgyvendinti planai visos bendruomenės labui, supratimas, jog tai, ką darai, tikrai yra žmonėms reikalinga. Antai prasidės bendruomenės patalpų remontas. Jose bus sukurtas nedidelis socialinių paslaugų centriukas, kuriame bus teikiamos dušo, skalbimo paslaugos bendruomenės nariams. Čia bus ir virtuvėlė, ir salė įvairiems renginiams. „Žinoma, visada atsiranda tavo veiklą kritikuojančių, viskuo nepatenkintų žmonių. Kartais pagalvoju, kodėl aš čia taip turiu plėšytis be jokio atlygio, visuomeniniais pagrindais, nugriebusi laisvesnę minutėlę nuo tiesioginio darbo. Tačiau judėti į priekį įkvepia kitų bendruomenės narių palaikymas, dėkingumas ir rami sąžinė, jog viską darei teisingai. Dėl padaryto įdirbio vėl norisi judėti pirmyn, stengtis, kad noriūniečiai turėtų prasmingesnį laisvalaikį, kad realiai pajustų, kad jų kasdienybė gali būti šviesesnė, gyvenimas patogesnis. Kaip bendruomenės pirmininkė, iš arčiau susipažinau su daugeliu savo kaimo žmonių. Ne vienam bendravimas su kitais padėjo atsiskleisti, surasti save naujoje veikloje“, – kalbėjo pašnekovė.
D. Bubulienė pripažino, jog anksčiau žmonės buvo pasyvesni. Iš viršaus nuleista bendruomenės kūrimo idėja jiems nebuvo patraukli tol, kol nepajuto, kad susitelkę į būrį jie gali kažką realiai nuveikti savo ir visų labui.
Anot jos, ne visoms bendruomenėms vienodai sekasi. Tai žinanti, nes teko eiti rajono bendruomenių asociacijos pirmininkės pareigas. Gal tų bendruomenių vadovai sėdi ne savo rogėse, gal išsisėmė. Nėra lengva derinti darbą ir visuomenines pareigas. Deja, bendruomenės vadovai šiuo metu yra savotiško kvailelio vietoje – už savo pinigus reikia ir skambinti, ir važiuoti visokių bendrų reikalų tvarkyti. Tos išlaidos nekompensuojamos, nors šis klausimas buvo keltas ir šalies mastu.
Abejingi ir užsidarę
Subačiaus bendruomenės pirmininkas Valdas Šateika yra įsitikinęs, kad bendruomenės žmonėms dar netapo jų gyvenimo savastimi. Žmonės dar nėra įsisąmoninę, kad pirmiausia jie patys yra savo kaimo, miestelio tikrieji šeimininkai, kad reikia žvelgti plačiau, ne tik savo kiemo reikalais rūpintis. „Lyderiu būti nėra lengva. Subačiuje gyvena per tūkstantis žmonių, o aktyviausiai bendruomenėje reiškiasi apie 20. Darniam darbui koją kiša ir gyventojų kaita. Vieni sensta, miršta, kiti atvyksta iš kitų vietovių, nesijaučia čia savi. Blogiausia, kad žmonės neturi poreikio bendrauti, sunku juos išjudinti. Kaip tuomet žinoti, ko jiems reikia, ką jie norėtų savo gyvenamojoje aplinkoje keisti“, – dalijosi savo patirtimi pašnekovas.
Pastaruoju metu tarp pačių pasyviausių buvo minimos Lukonių ir Rudilių kaimo bendruomenės.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ