Birželio 24-26 dienomis kupiškėnus kvietė teatro ir muzikos šventė „Kultūros vasara“. Didžioji dauguma renginių vyko Palėvenėje, tik Kupolinė – prie Kupiškio marių. Pradžia – šventos Mišios Palėvenės švento Domininko bažnyčioje. Iš bažnyčios susirinkusieji ėjo į Palėvenės kapines, kur palaidota mūsų rajono Laukminiškių kaime gimusi lietuvių aktorė, režisierė, teatro pedagogė Unė Babickaitė-Graičiūnienė, mirusi prieš penkiasdešimt metų. Ant aktorės ir jos motinos kapų padėtos gėlės, uždegtos žvakutės.
Prisiminti menininkai
Vėliau pakelta šventės vėliava. Atidaryta Juozo Vaičionio tapybos darbų paroda „Šventųjų paveikslai“. Apie tapytoją, poetą papasakojo Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė. Juozas Vaičionis, gimęs 1926 metais Rokiškio rajono Vieversinės kaime, šiuo metu gyvena Jonavos rajone Gaižiūnuose. Buvęs kunigas, bet vėliau išėjęs laimės ieškoti prie žmogiškųjų geidulių. Taip, matyt, surėdė menininko pašaukimas. Baigė Dailės institutą. Išleistos poezijos knygelės „Pažadėtoji žemė“, „Langas“ ir kt. Paveikslai realistiniai, suprantami paprastam žmogui. Vyrauja Biblijos motyvai, net keli yra „Jėzau, pasitikiu tavim“. Vienas paveikslų, pašventintas vyskupo, paimtas iš menininko miegamojo. Pats parodos autorius dėl sveikatos ir garbaus amžiaus parodos atidaryme nedalyvavo.
Kitas šventės akcentas – Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės Aldonos Ruseckaitės knygos apie Petrą Babicką pristatymas. Knygos autorė išsamiai pasakojo apie susidariusias galimybes susipažinti su Babickų gimine ir parašyti knygą „Petras Babickas“. Tai Unės Babickaitės brolis. Drąsus publicistas, žurnalistas, fotografas, nepailstantis kovotojas už Lietuvos laisvę. Apsigyvenęs Brazilijoje nepriėmė šios šalies pilietybės.
O sužinojęs apie Stalino mirtį vieno dienraščio žurnalistui pasakęs: „Ach, kokia maloni naujiena.“ Jurgio Manto slapyvardžiu pasirašęs išleido knygą „Lietuva bolševikų gniaužtuose“. Daug įdomaus sužinojo renginių dalyviai apie garsią, iš mūsų krašto kilusią Babickų šeimą.
Lietuvos nacionalinio teatro aktorė Birutė Mar kūrybos popietėje Unei Babickaitei atminti labai įtaigiai perteikė šios unikalios asmenybės bruožus, intarpuose šiek tiek pateikdama gyvenimo faktų. Ne visiems kildavo minčių, kokia vardo prasmė. Pasirodo, Babickaitę taip pavadino Balys Sruoga: Unė – vienintelė.
Kupolinės
Nemažą būrį žiūrovų, nepabūgusių gąsdinančio lietaus, sutraukė Kupolinės prie Kupiškio marių. Čia susirinkusiuosius papročių mokė ir linksmino Kupiškio kultūros centro kolektyvai „Kupkėmis“ ir „Vaivora“, Sargėnų kaimo kapela iš Kauno. Prisimenant papročius, atliekant įvairius ritualus Kupolinių šventė tęsėsi ilgai.
Kupolinių vakare ir kitą dieną, t. y. šeštadienį, Palėvenėje koncertavo šventės svečiai iš Minsko. Tai folkloro ansamblis „Altanka“. Jo pavadinimas tarsi sietinas su lietuvių kalbos žodyne nurodytu, o gal ir tikrai sąsajų turintis su baltarusiškuoju grupės pavadinimu – altana – lengvas vasarinis pastatėlis sode, lapinė, pavėsinė. Grupė įdomiai, savitai interpretuoja baltarusių liaudies dainas. Paklausti, kodėl taip pateikia žiūrovui ir klausytojui folklorą, atsakė, kad jiems labai mielos, jau dabar baigiamos pamiršti promočiučių dainos nedomina jaunimo. Norėdami išsaugoti ir patraukti tėvynainius domėtis folkloru, pabandė tai ir atrado save, savo kūrybos versmę. Jų grupės atliekamas dainas gal geriau vadinti neofolkloru (naujuoju folkloru – aut. past.), senovinė daina išlieka, tik ji papildoma šiuolaikiška interpretacija. Tokia muzika susidomi ir paaugliai.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Emilija PAMARNACKAITĖ