Prostitucijos liūnas – itin klampus. Jis sulaužė daugybės moterų likimus. Tačiau reta iš jų žino, kad Lietuvoje yra specialistai, kurie net ir naktį pasiruošę padėti į prekiautojų žmonėmis rankas pakliuvusioms aukoms.
Tęsiame praėjusiame numeryje pradėtą pokalbį su Lietuvos Carito projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ atstovėmis Panevėžio regione Neringa Ramonaite ir Jolita Bučiūnaite.
Moko savarankiškumo
Šios „Kupiškėnų minčių“ pašnekovės jau praėjusiame numeryje minėjo, kad savo klientėms pagalbą teikia trimis kryptimis. Pirmiausiai iš prostitucijos išplėšta mergina dėl saugumo apgyvendinama toli nuo savo gimtų namų, kur jai apribojamas judėjimas. Čia ji gauna viską, kas jai reikalinga: maisto, rūbų, medikų ir psichologų pagalbą.
Tačiau svarbiausia, ką nukentėjusioji privalo padaryti – pateikti pareiškimą policijai dėl prekybos žmonėmis. Tai, pasak projekto koordinatorės, kartais užtrunka ir visą mėnesį – merginos būna prigąsdintos ir įtikintos, kad jos nieko nesugeba, tik aptarnauti vyrus.
„Suteneriai merginoms visą laiką sako, kad jos bejėgės. Todėl vienas pagrindinių mūsų uždavinių – iš naujo įskiepyti savarankiškumą. Joms net nueiti į Darbo biržą užsiregistruoti – sudėtinga misija“, – kalbėjo koordinatorė.
Dar sunkiau būna, kai nukentėjusios privalo eiti į teismo posėdžius, kur susitinka su savo verbuotojais ir suteneriais. Šiam žingsniui merginas ruošia psichologai, tačiau prieš įeidamos į teismo salę daugelis jų geria raminamuosius vaistus.
„Mūsų teismų sistema dar nėra labai teisingai organizuota. Į salę atėjusios merginos turi sėdėti šalia savo skriaudikų, kurie jas be jokių skrupulų gąsdina, replikuoja jų parodymams. Ne vienai nukentėjusiajai tokiu metu net psichiatro pagalbos prireikia“, – kalbėjo koordinatorė.
Paruošia naujam gyvenimui
Po truputį pradėti naują nukentėjusiosios gyvenimą – antrasis projekto darbuotojų etapas. Šį darbą paprastai atlieka projekto socialinis darbuotojas.
Pradžioje savanore, o šiuo metu jau tikra specialiste dirbanti projekto atstovė Jolita Bučiūnaitė pasakojo, kaip sunku prasiskinti kelią į nuskriaustų merginų širdis ir pelnyti jų pasitikėjimą. Tik po to jau galima paskatinti jas ieškoti naujo būsto, darbo, susitvarkyti pašalpas.
Ne viena moteris į prostituciją patenka palikusios namuose vaikus. Todėl projekto atstovai padeda ir jais pasirūpinti.
Kai kurios merginos sugeba nors minimaliai susitvarkyti savo gyvenimus. Tačiau dar ilgą laiką projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ specialistai domisi, kaip joms sekasi.
Tai trečiasis pagalbos etapas. Carito atstovai retkarčiais jas aplanko, kviečia į savo organizuojamus laisvalaikio užsiėmimus.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ