Pateikiame 91 karo dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Pavojus ES vienybei: Italija, Vengrija ir Kipras norėtų derybų su Rusija
Italija ir Vengrija ėmė raginti Europos Sąjungą atvirai reikalauti paliaubų Ukrainoje ir taikos derybų su Rusija – taip prieštaraudamos kitoms valstybėms narėms, pasiryžusioms laikytis griežtos pozicijos Maskvos atžvilgiu artėjant kitą savaitę numatytam aukščiausiojo lygio susitikimui.
Gegužės 30-31 dienomis vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo baigiamojo pareiškimo projekte, kurį matė agentūra „Reuters“ ir kuris datuotas gegužės 19 diena, ES apibūdinama kaip „tvirtai įsipareigojusi padėti Ukrainai pasinaudoti prigimtine savo teise gintis nuo Rusijos agresijos“. Taikos derybos jame neminimos.
Penktadienį vykusiame ES pasiuntinių susitikime Italijos ambasadorius pasiūlė teksto pakeitimus, sakydamas, kad jame turėtų būti paminėtos taikos derybos, o kaip vienas iš pirmųjų ES tikslų turėtų būti nurodytos neatidėliotinos paliaubos, teigia susitikime dalyvavę asmenys.
Tokiam pasiūlymui pritarė Vengrija ir Kipras – abi valstybės yra tarp kritiškiausiai vertinančių naują ES sankcijų Rusijai paketą, kuris dėl vidinių nesutarimų jau kelias savaites yra įstrigęs.
Vengrija prieštarauja planuojamam naftos embargui, o Kiprui susirūpinimą kelia siūlomas draudimas parduoti nekilnojamąjį turtą Rusijos piliečiams.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį Pasaulio ekonomikos forume Davose pasakytoje kalboje laikėsi griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu ir neužsiminė apie taikos derybas.
„Ukraina turi laimėti šį karą, o (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino agresija turi tapti strategine nesėkme“, – sakė ji.
Naujausiame ES viršūnių susitikimo išvadų projekte teigiama, kad ES „išlieka įsipareigojusi stiprinti Ukrainos gebėjimą ginti savo teritorinį vientisumą ir suverenitetą“.
Baltijos šalys ir Lenkija yra tarp griežčiausios pozicijos šalininkių, o Latvija paragino dar atviriau įvardyti didinamą karinę paramą, sakė diplomatai.
Peržiūrėtas projektas turėtų būti pateiktas vėliau trečiadienį po ES pasiuntinių susitikimo, sakė vienas diplomatas.
Praėjusią savaitę Italija pasiūlė taikos planą, pagal kurį Jungtinės Tautos, ES ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) dalyvautų kaip tarpininkės, kurios iš pradžių organizuotų lokalias paliaubas.
D. Kuleba: NATO „visiškai nieko nedaro“, kad sustabdytų Rusiją
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį apkaltino NATO, kad ši „visiškai nieko nedaro“ Rusijos invazijos akivaizdoje, ir gyrė Europos Sąjungą už „revoliucinius“ sprendimus paremiant Kyjivą.
„NATO kaip aljansas, kaip institucija, stovi nuošaly ir visiškai nieko nedaro. Man nemalonu tai sakyti“, – Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume sakė D. Kuleba, kartu pagyręs ES už „revoliucinius, novatoriškus sprendimus, kurių net jie patys nesitikėjo priimti“.
Kai Rusija vasario 24 dieną pradėjo masinį puolimą, Ukrainos visuomenėje vyravo nuomonė, kad į pagalbą šaliai skubės ne ES, o NATO.
„Karo pradžioje visuomenėje vyravo nuomonė, kad NATO yra stiprioji jėga, o ES pajėgi tik reikšti įvairaus lygio susirūpinimą, – sakė užsienio reikalų ministras. –Tačiau karas visada yra išbandymas, kuris pašalina kaukes“.
Vis dėlto jis patikslino savo pastabas, sakydamas, kad kai kurios „NATO sąjungininkės mums padeda“.
Kijevas jau seniai skundžiasi, kad nesulaukia aiškios NATO pozicijos dėl galimybės Ukrainai prisijungti prie karinio aljanso. Šiam žingsniui griežtai priešinasi Rusija.
ES nuo invazijos pradžios Maskvos atžvilgiu įvedė daugybę sankcijų ir net tikisi susitarti dėl rusiškos naftos embargo.
NATO narės turėjo neoficialų susitarimą netiekti Ukrainai tankų ir lėktuvų
NATO narės neoficialiai susitarė netiekti tam tikrų ginklų Ukrainai Rusijos invazijos metu, trečiadienį agentūrai dpa patvirtino NATO šaltiniai.
Taip siekiama kuo labiau sumažinti Vakarų gynybos aljanso ir Maskvos konfrontacijos riziką, sakė šaltiniai.
Pasak diplomatinių šaltinių, NATO narės iki šiol laikėsi šio neoficialaus susitarimo, nes nerimavo, kad Rusijos atsakomųjų veiksmų atveju kitos aljanso narės nesuteiks visapusiškos paramos.
Štai kodėl Lenkija kovo mėnesį susilaikė nuo naikintuvų MiG-29 siuntimo į Ukrainą. NATO narės iki šiol susilaiko nuo vakarietiškų tankų ir naikintuvų tiekimo.
NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų vadas generolas Todas D. Woltersas, remdamasis žvalgybos vertinimais, tuo metu sakė, kad „MiG-29 perdavimas Ukrainai gali būti klaidingai suprastas kaip eskalacinis ir gali sukelti Rusijos eskalaciją NATO atžvilgiu… sukuriant didelės rizikos scenarijų“.
NATO atstovas žiniasklaidai atsisakė komentuoti tokį susitarimą, sakydamas, kad bet kokie sprendimai dėl ginklų tiekimo priklauso nuo atskirų valstybių narių.
Daugelis Rytų Europos šalių nuo pat Rusijos invazijos pradžios kaimyninei Ukrainai tiekė sovietinių laikų techniką ir ginklus.
Šis reikalas iškilo po to, kai Vokietijos gynybos valstybės sekretorė Siemtje Moeller sekmadienį transliuotojui ZDF sakė, kad NATO viduje buvo susitarta netiekti Ukrainai jokių vakarietiškų pėstininkų mašinų ar tankų.
Vokietijos vyriausybė, vadovaujama kanclerio Olafo Scholzo, patiria opozicijos spaudimą dėl ginklų tiekimo Ukrainai, ji plačiai kritikuojama, kad sunkiosios ginkluotės tiekiama nepakankamai.
Putino viršukalnėje iškelta Ukrainos vėliava
Kirgizijoje, Tian Šanio kalnyno Putino viršukalnėje, nežinomi alpinistai iškėlė Ukrainos vėliavą. Kaip pranešė trečiadienį „Ukrinform“, vaizdo įrašas apie šį įvykį pasirodė socialiniuose tinkluose.
„Jeigu pasaulyje yra Putino viršukalnė ir Ukrainos vėliava, tai jų susitikimas neišvengiamas“, – sakoma įraše.
Palyginus vaizdo įrašą su nuotraukomis, kuriomis praėjusių metų vasarą Kirgizijos naujienų agentūra „Kabar“ iliustravo publikaciją „Kirgizijos nepaprastųjų situacijų ministerijos gelbėtojai įkopė į Putino viršukalnę“, galima daryti išvadą, kad jis yra autentiškas, pažymi „Ukrinform“.
2010 metų gruodį Kirgizijos Ču srities valdžia pasiūlė pavadinti regiono teritorijoje esantį bevardį 4 446 metrų aukščio kalną tuomečio Rusijos premjero Vladimiro Putino vardu. 2011 metų vasario 17 d. šalies parlamentas pritarė šiam pasiūlymui.
Estija atšaukė dėl Ukrainos karo pabėgėlių įvestą pasienio su Latvija kontrolę
Estija atšaukė dėl daugybės Ukrainos pabėgėlių kovo mėnesį įvestą laikiną pasienio kontrolę su kaimynine Latvija. Nuo trečiadienio judėjimas tarp abiejų šalių vėl vyksta laisvai. Tačiau ir toliau planuojamos atsitiktinės kontrolės netoli vidaus sienos, Taline pranešė policijos ir pasienio apsaugos tarnyba.
Estija daugiau kaip du mėnesius kontroliavo savo sieną su Latvija, kai po Rusijos invazijos į Ukrainą daug ukrainiečių pabėgėlių plūstelėjo į Baltijos šalis. Per patį pabėgėlių bangos apogėjų sieną tarp abiejų Baltijos valstybių, institucijų duomenimis, kasdien kirsdavo apie 2 000 pabėgėlių. Dabar jų skaičius sumažėjęs iki 100. Dauguma pabėgėlių dabar į Estiją atvyksta iš kaimyninės Rusijos.
Nuo Rusijos invazijos pradžios Estija savo pasienyje registravo daugiau kaip 64 000 karo pabėgėlių. Apie 40 000 jų liko 1,2 mln. gyventojų turinčioje Estijoje.
Europos kairiųjų radikalai dėl karo Ukrainoje kaltina abi puses
Kai kurie radikalūs kairiųjų politikai Graikijoje ir kitose Europos šalyse dėl karo Ukrainoje kaltina abi šalis. Jie teigia, kad Rusijos invaziją išprovokavo NATO plėtra į rytus, prieštarauja karinės pagalbos teikimui Ukrainai, o kai kurie abejoja Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio politiniais ryšiais.
„Karo buvo galima išvengti“, – naujienų agentūrai AFP sakė buvęs Graikijos užsienio reikalų ministras Yorgas Katrougalas, dirbęs ankstesnėje kairiųjų administracijoje, kuriai vadovavo partija „Syriza“. „Per pirmąjį XXI amžiaus dešimtmetį“ Europa „turėjo sukurti naują saugumo architektūrą, įtraukiant Rusiją“, – tvirtino jis.
Per 2021 m. birželį atliktą „Pew Research“ apklausą 57 proc. graikų teigė neturintys palankios nuomonės apie transatlantinį Aljansą, tai skiriasi nuo apskritai teigiamos tendencijos tarp respondentų kitose NATO šalyse.
1999 m. NATO karo lėktuvai bombardavo tradicinę Graikijos sąjungininkę Serbiją.
Balandį visoje Europoje atlikta „YouGov“ apklausa parodė, kad 28 proc. graikų dėl padėties Ukrainoje kaltino „tik“ NATO, o dar 29 proc. teigė, kad atsakomybė tenka ir NATO, ir Rusijai. Apklausa parodė, kad tik Bulgarija ir Slovakija kaltina vien NATO, o dauguma respondentų 17-oje kitų šalių – Rusiją.
Siųsti ginklus – „didelė klaida“
Graikijos konservatorius ministras pirmininkas Kyriakas Mitsotakis vasarį supykdė kairiųjų partijų lyderius, nusprendęs siųsti Kyjivui kalašnikovus, amuniciją ir prieštankinius ginklus, nepasitaręs su parlamentu. Buvęs kairiųjų ministras pirmininkas Alexis Tsipras šį žingsnį pavadino „didele klaida“, tūkstančiai žmonių gegužės 1-ąją žygiavo Atėnų gatvėmis, smerkdami tiek Rusiją, tiek NATO, tačiau ginklų siuntimas nenutrūko.
Tačiau Bulgarijoje atvirai prorusiška Socialistų partija, įeinanti į vyriausybės koaliciją, sustabdė panašų pagalbos teikimą. Vyriausybė galiausiai pasiekė kompromisą, pasitenkinusi karinės technikos remonto ir priežiūros, o ne ginklų tiekimo, paketu.
Tiek Graikijos, tiek Bulgarijos dauguma gyventojų yra stačiatikiai, šalis sieja istoriniai ryšiai su Rusija, tai padėjo joms XIX amžiuje tapti nepriklausomomis valstybėmis. „Graikai visada palaikė gerus santykius su rusais nuo pat 1821 m. Graikijos nepriklausomybės karo“, – sako Salonikų universiteto istorijos profesorius Alexandras Dagkas.
Graikijos komunistų partija (KKE) pasmerkė Maskvos sprendimą įsiveržti į Ukrainą, vasario 25 dieną surengusi protestą prie Rusijos, o vėliau ir prie JAV ambasados. Tačiau ji taip pat boikotavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalbą, balandžio 7 d. pasakytą Graikijos parlamente.
Atsakomybė tenka abiem
KKE tarptautinių reikalų vadovas Elisaias Vagenas sakė, kad Ukrainos vyriausybei tenka „didelė dalis atsakomybės“ dėl karo, kaip ir Maskvai. „NATO ir Europos Sąjungos valstybės narės, dalyvaujančios imperialistinėse Ukrainos žudynėse, dalijasi atsakomybe“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Šešias vietas 230 vietų parlamente turinti Portugalijos komunistų partija (PCP) taip pat boikotavo V. Zelenskio kalbą parlamente balandžio 21 dieną. Komunistų parlamentinės grupės lyderė Paula Santos tvirtino, kad Ukrainos prezidentas „įasmenina ksenofobišką ir karą kurstančią valdžią, supamą ir palaikomą fašistinio ir neonacistinio pobūdžio jėgų“.
Ispanijos kietos linijos kairioji „Podemos“, jaunesnioji Madrido valdančiosios koalicijos partnerė, pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino „nusikalstamą“ invaziją, bet karinės pagalbos teikimą Ukrainai ji taip pat apibūdino kaip „klaidą“.
Vokietijos kraštutinių kairiųjų partija „Die Linke“ irgi pasmerkė invaziją į Ukrainą, bet balsinga partijos mažuma kritikuoja NATO plėtrą į Rytų Europą kaip „JAV imperializmą“.
Šiaurės Makedonijoje nedidelė kairioji „Levica“ partija yra vienintelė politinė veikėja, atvirai besilaikanti prorusiškos pozicijos ir kritikuojanti „rusofobišką, provokuojančią ir nedraugišką“ Skopjės vyriausybės retoriką.
Lietuva Ukrainai perduos šarvuočių, sunkvežimių ir visureigių
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė ruošia naują paramos Ukrainai siuntą. Toliau padėdama atsilaikyti prieš Rusijos agresiją, Lietuva Ukrainai perduos 20 šarvuotų transporterių „M113“, 10 karinių sunkvežimių ir 10 išminavimo darbams naudojamų visureigių.
„Perduodame šarvuočius, kurių 200 vienetų Ukrainai perdavė JAV. Taip pat siunčiame Ukrainai reikalingus sunkvežimius ir visureigius. Mūsų ir sąjungininkų koordinuota parama yra lemiamas veiksnys Ukrainos pergalei. Lietuva pirmąją paramą ginkluote perdavė dar prieš karo pradžią, o dabar mąstome apie papildomą efektyvią ir ukrainiečiams kritiškai svarbią paramą toliau“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Pasak ministro, naujai ruošiamos siuntos Ukrainai vertė siekia apie 15,5 mln. eurų.
Lietuva deda visas pastangas remdama Ukrainos valstybingumą ir nepriklausomybę, rėmė ir rems Ukrainą visomis įmanomomis priemonėmis, įskaitant karinę, finansinę, humanitarinę ir visą kitą reikiamą paramą, pabrėžiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
Iki šiol Ukrainai suteikta Lietuvos karinė parama apima oro gynybos sistemas „Stinger“, prieštankinius ginklus, šarvines liemenes bei šalmus, 120 mm minosvaidžius, šaulių ginklus, amuniciją, termovizorius, dronus, antidronus, stebėjimo radarus. Iš viso Lietuvos iki šiol suteikta karinė parama Ukrainai siekia apie 100 mln. eurų, nurodoma KAM pranešime.
Taip pat Lietuvoje jau pradėta mokyti ukrainiečius naudotis vakarietiška ginkluote. Balandžio pabaigoje Lietuvoje baigėsi pirmieji mokymai, kuriuose parengta 20 prieštankinių sistemų instruktorių.
V. Zelenskis: derybos su Rusija bus, klausimas – su kokiu Rusijos prezidentu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad derybos su Rusijos vadovybe dėl karo užbaigimo tikrai bus, klausimas tik vienas – su kokiu Rusijos prezidentu, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.
„Po karinės dalies bus taikos procesas, bus derybų stalas ir tikrai bus taika. Klausimas – su kuo Ukraina ves derybas, su kokiu Rusijos prezidentu. Tai priklauso ir nuo dabartinio Rusijos prezidento noro“, – sakė V. Zelenskis.
Jo nuomone, dabartinis Kremliaus šeimininkas nesuvokia, kas šiuo metu vyksta.
„Jis gyvena savo informaciniame pasaulyje, nesuprasdamas, kad Ukraina nesutiks daryti nuolaidų“, – teigė V. Zelenskis.
Anot Ukrainos prezidento, derybos su Vladimiru Putinu bus įmanomos, „kai jis grįš į tikrovę ir supras, kad žūsta daug žmonių. Tada bus galima pamėginti, jei dar nebus per vėlu, eiti diplomatiniu keliu, būtent su šia Rusijos valdžia“, – pareiškė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad, kruvinam karui tęsiantis, Ukrainos visuomenės noras vesti derybas „kasdien mažės“.
Ukrainoje iki šiol gauta pranešimų apie 20 tūkst. įtariamų karo nusikaltimų
Nuo Rusijos invazijos pradžios prieš tris mėnesius Ukrainoje gauta pranešimų apie maždaug 20 tūkst. įtariamų karo nusikaltimų, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis.
Pasak D. Monastyrskio, vien policija užregistravo 13 500 tokių atvejų. „Bendradarbiaujame su užsienio prokurorais, tyrėjų komandomis ir ekspertais, tačiau didžiąją dalį darbo atlieka Ukrainos teisėsaugos pareigūnai“, – teigė jis.
Ministras pridūrė, kad surinkti įrodymai bus perduoti tarptautinėms organizacijoms, kad karo nusikaltimais kaltinami rusai galėtų būti patraukti į teismą.
Šią savaitę Kyjive per pirmąjį karo nusikaltimų teismą jaunas Rusijos karys buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Vengrija įvedė nepaprastąją padėtį dėl karo Ukrainoje
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį iš naujo įvedė nepaprastąją padėtį šalyje, motyvuodamas sunkumais, kuriuos kelia kaimyninėje Ukrainoje vykstantis karas.
Vengrijoje jau galioja nepaprastoji padėtis, susijusi su COVID-19 pandemija, ji turėjo baigtis kitą antradienį.
M. Podoliakas pavadino buvusį JAV valstybės sekretorių H. Kissingerį „Davoso panikuotoju“
Buvęs JAV valstybės sekretorius Henry`is Kissingeris mano, kad Ukraina turi sėsti prie derybų stalo su Rusija, net jei iš jos bus pareikalauta nuolaidų.
Kaip praneša „The Telegraph“, jis tai pareiškė Pasaulio ekonomikos forume Davose.
Pasak H. Kissingerio, Rusijos ir Ukrainos derybas reikia pradėti per du artimiausius mėnesius. „Ukraina turi duoti Rusijai teritorijos“, – teigė jis.
Komentuodamas šį pareiškimą, Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas pavadino H. Kissingerį „Davoso panikuotoju“.
„Taip pat lengvai, kaip siūlo atiduoti Rusijai dalį Ukrainos, ponas Kissingeris leistų jai pasiimti Lenkiją ar Lietuvą. Gerai, kad ukrainiečiai apkasuose neturi laiko klausytis „Davoso panikuotojų“ patarimų. Mat esame truputį užsiėmę – giname laisvę ir demokratiją“, – parašė tviteryje M. Podoliakas.
H. Kissingeris ėjo JAV valstybės sekretoriaus pareigas 1973-1977 metais.
Parengta pagal ELTOS inf.