Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
V. Zelenskis dar trims mėnesiams pratęs karinės padėties galiojimą Ukrainoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis planuoja dar trims mėnesiams pratęsti tiek karo padėtį, tiek karo prievolę Ukrainoje – šie pasiūlymai paskelbti trečiadienį šaliai toliau atremiant Rusijos invaziją.
Parlamentas turėtų be kliūčių pritarti priemonėms, tad atrodo, jog karinė padėtis Ukrainoje galios iki rugpjūčio 23 d., Ukrainos nepriklausomybės dienos išvakarių.
V. Zelenskis pirmą kartą įvedė karo padėtį vasario 24 d., praėjus vos kelioms valandoms, kai Rusijos tankai pirmą kartą kirto Ukrainos sienas, ir nuo to laiko du kartus ją pratęsė 30-ai dienų. Ekspertai mano, kad planuojama karo padėties trukmė yra geras rodiklis, nurodantis, kiek laiko vyriausybė tikisi truksiant kovas.
Rusijos kareivis Kyjivo karo nusikaltimų teisme pripažino kaltę
Pirmasis Rusijos kareivis, teisiamas Ukrainoje už karo nusikaltimus per Maskvos invaziją į Ukrainą, trečiadienį pripažino savo kaltę, jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos.
Teisme paklaustas, ar yra kaltas dėl kaltinimų, įskaitant karo nusikaltimus ir tyčinę žmogžudystę, 21 metų seržantas Vadimas Šišimarinas atsakė „taip“. Sučiuptas karys kaltinamas pirmosiomis Kremliaus puolimo dienomis Šiaurės rytų Ukrainoje nužudęs 62 metų civilį.
V. Šišimarinas – iš Sibiro Irkutsko srities – sėdėjo stikliniame kaltinamojo aptvare Kyjivo apygardos teisme, vilkėdamas mėlyną ir pilką drabužį su gobtuvu. Jaunai atrodantis kareivis skusta galva žvelgė į žemę, kol prokuroras ukrainiečių kalba skaitė jam pateiktus kaltinimus. Vertėjas jam vertė į rusų kalbą.
V. Šišimarinas kaltinamas nužudęs civilį, tariamai važiavusį dviračiu, netoli Šupachivkos kaimo rytiniame Sumų regione vasario 28 dieną. Ukraina teigia, kad V. Šišimarinas vadovavo tankų divizijos daliniui, kai jo vilkstinė buvo užpulta. Pasak prokurorų, jis ir dar keturi kariai pavogė automobilį ir netoli kaimo susidūrė su dviračiu važiavusiu civiliu. V. Šišimarinui buvo liepta nužudyti civilį, ir jis tai padarė panaudojęs Kalašnikovo automatą, sakė kaltintojai.
Kitas bylos posėdis numatytas ketvirtadienį 9 val. GMT laiku.
Prokuroras Andrijus Siniukas po trečiadienio posėdžio žurnalistams sakė, kad du liudytojai, įskaitant vieną iš Rusijos kareivių, incidento metu buvusių kartu su V. Šišimarinu, bus pristatyti į teismą liudyti. Per apklausą bus apžiūrėtas ir kareivio ginklas, sakė jis.
Kremlius anksčiau sakė nesąs informuotas apie bylą ir teigė, kad Maskvos „galimybės suteikti pagalbą, kai ten nėra mūsų diplomatinės atstovybės, taip pat labai ribotos“.
Netrukus po šio teismo vyks kiti, ketvirtadienį centrinėje Ukrainoje turėtų būti teisiami dar du Rusijos kareiviai. Kyjivas teigia nagrinėjantis tūkstančius bylų dėl įtariamų nusikaltimų, kuriuos padarė vasario 24 d. invaziją pradėjusios Maskvos pajėgos. Šios bylos patikrins Ukrainos teisingumo sistemą tuo metu, kai tarptautinės institucijos atlieka savo tyrimus dėl piktnaudžiavimų, kuriais įtariamos Rusijos pajėgos. Kyjivas teigia nagrinėjantis tūkstančius bylų ir turintis dešimtis įtariamųjų bei žada patraukti juos atsakomybėn.
V. Zelenskis: Ukrainos šiaurė jau išvaduota, atgauname Charkivo sritį
Ukrainos gynėjai atremia įnirtingas Rusijos kariuomenės pastangas šalies rytuose. Tai trečiadienį savo kreipimesi pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“.
„Mūsų valstybės šiaurinių sričių teritorija jau išvaduota. Mes atgauname Charkivo sritį. Mūsų valstybės gynėjai ir gynėjos atremia įnirtingas okupantų pastangas Donbase“, – sakė prezidentas.
Pasak V. Zelenskio, Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat atmuša Rusijos kariuomenės atakas šalies pietuose.
„Mes giname Zaporižią, Mykolajivą, Odesą. Mes prisimename kiekvieną miestą ir kiekvieną gyvenvietę, kurie dar okupuoti. Aš visada pabrėžiu: laikinai okupuoti. Ir, žinoma, mes prisimename Krymą“, – pareiškė Ukrainos lyderis.
V. Zelenskis priminė, kad pernai gegužės 18-ąją kreipdamasis į ukrainiečius, jis citavo Krymo totorių poetės Lili Budžurovos eilėraštį „Kai mes grįšime“: „Kai mes grįšime namo visa tauta, jums teks prisiminti, iš kur mes kilę, jums teks prisiminti, iš kur esate jūs patys, čia atsibastę nekviesti svečiai“.
„Ir štai šįmet, šio karo dienomis, mes įrodome: Ukraina iš tikrųjų grįžta. Tiesa grįžta. Ir tauta grįžta“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Gegužės 18-ąją Ukrainoje pažymima Krymo totorių genocido aukų atminimo diena.
ES papildomai siūlo iki 9 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai
Europos Sąjungos (ES) vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pasiūlė šiais metais suteikti Ukrainai iki 9 mlrd. eurų papildomos pagalbos, kuri padėtų jai susidoroti su karo padariniais.
Paskelbdama pranešimą, kuris buvo transliuojamas, U. von der Leyen taip pat sakė, jog laikas pagalvoti apie Ukrainos atstatymą, kad ir kada baigsis karas, ir pridūrė, kad ES yra „strategiškai suinteresuota vadovauti šioms atstatymo pastangoms“.
Ukraina gavo 150 mln. eurų paskolą iš Vokietijos plėtros banko
Ukraina gaus dar vieną 150 mln. eurų paskolą iš Vokietijos valstybinio plėtros banko „KfW“, pranešė Kyjivo vyriausybė.
Šie pinigai bus panaudoti piliečiams paremti ir infrastruktūrai atstatyti, antradienio vakarą sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis.
„Šie ištekliai bus nedelsiant panaudoti mūsų piliečiams paremti ir svarbiausiai infrastruktūrai atstatyti“, – sakė D. Šmyhalis pareiškime, paskelbtame oficialioje vyriausybės interneto svetainėje.
Balandžio pradžioje Ukraina iš „KfW“ banko gavo 150 mln. eurų kaip paskutinę 2015 metais Vokietijos vyriausybės suteiktos 500 mln. eurų paskolos dalį.
Naujosios paskolos terminas – 15 metų, o grąžinti ją reikės pradėti tik po penkerių metų, sakė D. Šmyhalis.
Evakuacija iš „Azovstal“ baigsis tada, kai visi kariai bus Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje
Evakuacija iš Ukrainos Mariupolio uostamiesčio „Azovstal“ gamyklos baigsis tada, kai visi joje buvę kariai atsidurs ukrainiečių kontroliuojamoje teritorijoje, pareiškė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar, kurią cituoja BBC.
„Azovstal“ vis dar yra daug žmonių ir mes tęsiame derybas dėl jų evakavimo“, – teigė H. Maliar. Pasak jos, tai operacija, kurios detalės yra viešai neskelbtinos, nes gali kilti pavojus žmonių gyvybėms.
H. Maliar teigimu, Rusijos politikų kalbos apie tai, kad kai kurie iš „Azovstal“ evakuoti kariai turėtų būti teisiami už karo nusikaltimus, veikiausiai yra propagandinio pobūdžio. „Derybos tęsiasi ir mes tikimės teigiamų rezultatų“, – pabrėžė viceministrė.
Kanada neįsileis 1 000 rusų, įskaitant V. Putiną
Kanados vyriausybė paskelbė draudimą 1 000 Rusijos piliečių atvykti į šalį. Į atitinkamą sąrašą įtrauktas ir prezidentas Vladimiras Putinas. Tai tviteryje pranešė viešojo saugumo ministras.
„Dėl brutalaus V. Putino režimo karo Kanada remia Ukrainą – mes reikalausime, kad Rusija atsakytų už savo nusikaltimus, – pareiškė Marcas Mendicinas. – Skelbiame, kad neleisime į Kanadą atvykti 1 000 rusų, įskaitant V. Putiną ir jo bendrininkus“.
Parengta pagal ELTA inf.