Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
JT balsavo už tai, kad būtų pradėti tirti rusų nusikaltimai Ukrainoje
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba ketvirtadienį didele balsų dauguma nubalsavo už tyrimą dėl įtariamų rimtų nusikaltimų, kuriuos padarė Rusijos kariai Ukrainoje, ir taip dar labiau sustiprino dėmesį jų elgesiui.
Susirūpinusi dėl egzekucijų, civilių aukų, kankinimų ir prievartos prieš vaikus, Taryba 33 balsais už ir dviem prieš balsavo už tai, kad būtų pradėtas įtariamų nusikaltimų tyrimas, o kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn.
Kinija ir Eritrėja balsavo prieš rezoliuciją, o 12 šalių, įskaitant Indiją, Pakistaną ir Kubą, susilaikė. Rusija neeilinį JT aukščiausiosios žmogaus teisių institucijos posėdį pavadino politiniu šou ir atsisakė jame dalyvauti.
Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotoja Emine Džaparova, pasakodama tarybai apie traumuotą 11 metų berniuką, kuris buvo išprievartautas motinos akivaizdoje, sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgos yra „visiškas blogis“.
Kalbėdama iš Kyjivo, ji sakė, kad Rusija „Europos žemyne vykdo šiurpiausius žmogaus teisių pažeidimus per pastaruosius dešimtmečius“.
„Tai buvo 10 savaičių, per kurias mano šalies žmonės patyrė absoliutų siaubą. Kankinimai ir priverstiniai dingimai, seksualinis smurtas ir smurtas lyties pagrindu; Rusijos nusikaltimų sąrašas yra begalinis. Tik pasaulis, solidarizuodamasis su Ukrainos žmonėmis, gali nugalėti šį visišką blogį“, – kalbėjo E. Džaparova.
Kyjivas teigia vedantis derybas dėl 38 sužeistų „Azovstal“ kovotojų evakuacijos
Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad veda „sunkias“ derybas su Rusija, siekdamas užtikrinti saugų 38 sunkiai sužeistų kovotojų evakavimą iš rusų kariuomenės apgultos Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“.
„Vedame labai sunkias derybas dėl sunkiai sužeistų kovotojų evakuacijos iš „Azovstal“ mainais į paimtus į nelaisvę rusus“, – sakoma ministro pirmininko pavaduotojos Irynos Vereščuk pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.
Ji sakė, kad abi šalys derasi dėl „38 sunkiai sužeistų kovotojų“ išlaisvinimo ir kad derybos vyksta „žingsnis po žingsnio“.
I. Vereščuk anksčiau šią savaitę agentūrai AFP sakė, kad tuneliuose po didele plieno gamykla Mariupolyje, kurio kontrolę Rusija teigia perėmusi, tebėra daugiau nei 1 000 Ukrainos karių. Pasak jos, šimtai žmonių yra sužeisti, o Ukraina veda derybas su Turkija siekiant palengvinti galimą evakuaciją.
Ukrainos kariuomenė skelbia sunaikinusi du rusų pontoninius tiltus
Ukrainos kariuomenė skelbia Rytų Ukrainos Luhansko regione sunaikinusi du Rusijos pajėgų pontoninius tiltus per Doneco upę. „Bilohorivka atlaiko rusų šturmą, mūsų gynėjai sunaikino du pontoninius tiltus“, – ketvirtadienį „Telegram“ kanale rašė srities karinis gubernatorius Serhijus Haidajus. Esą nėra abejonių, kad netrukus bus sugriautas ir trečias tiltas.
S. Haidajus taip pat paskelbė iš dronų darytas nuotraukas, kuriose – dešimtys sunaikintų automobilių ir šarvuotos technikos.
Smūgį esą sudavė 17-osios tankų brigados iš Kryvyj Riho artileristai. Rytiniame pranešime Ukrainos generalinis štabas konstatavo, kad priešui vis tiek pavyko persikelti per upę. S. Haidajus taip pat pripažino: „Situacija labai pablogėjo“. Esą ir toliau kyla grėsmė tiekimo maršrutui iš Bachmuto vietovės į Lisičanską ir Severodonecką.
R. Achmetovo bendrovė kasdien skiria šalies ginkluotosioms pajėgoms 1 mln. dolerių
Ukrainos oligarcho Rinato Achmetovo bendrovės SCM įmonės nuo Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios kasdien skiria šalies ginkluotosioms pajėgoms, teritorinei gynybai ir humanitarinei pagalbai apie 1 mln. dolerių.
Tai ketvirtadienį pranešė „rbc.ua“, remdamasi SCM direktore ryšiams su visuomene Natalija Jemčenko.
„Pirmiausia – žmonės. Tam dabar sutelktos mūsų pastangos. Padėti žmonėms, miestams ir mūsų šaliai. Nuo karo pradžios SCM kasdien aukoja maždaug 1 mln. dolerių. Mes perduodame šiuos pinigus vyriausybei ir žmonėms kaip humanitarinę pagalbą, remiame gynybos pajėgas“, – sakė kompanijos atstovė.
Anot N. Jemčenko, SCM savininkas R. Achmetovas kaip stambiausias nacionalinis investuotojas atliks reikšmingą vaidmenį ir atstatant Ukrainą po karo.
Ukrainos kariškiai praneša apie sunkias kovas Donbase
Rusijos pajėgos sustiprino atakas Rytų Ukrainoje ir, pasak Ukrainos kariuomenės, pasiekė tam tikrų teritorinių laimėjimų Donbaso regione.
Į rytinį regioną sutelktos didžiausios Rusijos kariuomenės pastangos nuo jos įsiveržimo vasario 24 dieną. Pasiuntęs kariuomenę, Kremlius įvardijo priežastį – apsaugoti apsišaukėliškas prorusiškas respublikas Ukrainos rytuose. Kelios dienos prieš karui prasidedant, prezidentas Vladimiras Putinas, Kyjivo pasipiktinimui, pripažino respublikas kaip nepriklausomus darinius.
„Priešas tęsia puolimo pastangas Rytinėje operacijos zonoje, siekdamas visiškai kontroliuoti Donecko, Luhansko ir Chersono sritis bei išlaikyti sausumos koridorių į laikinai okupuotą Krymą“, – sakoma Ukrainos generalinio štabo pranešime ketvirtadienį.
Pasak šio pranešimo, Rusijos atakos Donbase nukreiptos į Severodonecko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Kurachovo miestus, taip pat Rubižnę, kurios didžiąja dalį Rusijos pajėgos jau užėmė. „Severodonecko apylinkėse priešas atakuoja Kudriašivką ir Severodonecką ir iš dalies pasiekia savo tikslų“, – pripažino Ukrainos karinė vadovybė. Tikėdamasi pasistūmėti į mažą Lymano miestelį, Rusijos kariuomenė bando pastatyti pontoninius tiltus per Siverskio Doneco upę. Trečiadienio vakarą Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad pontoniniai tiltai buvo sunaikinti.
Tuo metu Maskva stiprina savo pajėgas fronto linijoje aplink Sloviansko miestą – vieną svarbiausių Rusijos puolimo Donbase taikinių. Anot pranešimo, prieš naujas atakas rajone dislokuota apie 300 papildomų Rusijos karinių transporto priemonių.
Padėtis Mariupolio uostamiestyje, kur Ukrainos kovotojai tebėra įsitvirtinę „Azovstal“ plieno gamykloje, nepasikeitė, sakoma pranešime. Taip pat pranešama, kad Zaporižios regione ir aplink Mykolajivo bei Krivy Ryho miestus šalies pietuose artilerija sukėlė gaisrus.
Ukraina surengs pirmąjį karo nusikaltimų teismą dėl Rusijos invazijos
Ukraina pradės savo pirmąjį karo nusikaltimų teismą dėl tebesitęsiančios Maskvos invazijos – atsakomybėn traukiamas 21 metų Rusijos kareivis, trečiadienį paskelbė Kyjivo vyriausioji prokurorė.
Vadimas Šišimarinas kaltinamas vasario 28 dieną nužudęs neginkluotą 62 metų civilį asmenį, iš automatinio šautuvo šovęs pro automobilio langą, kad jis nepraneštų apie kareivių grupę, sakoma generalinės prokurorės Irynos Venediktovos biuro pranešime.
Jo vilkstinei nukentėjus, V. Šišimarinas ir kiti keturi bėgantys kareiviai pavogė automobilį prie Čupachivkos kaimo, priduriama pranešime. Civilis, kurio pavardė neskelbiama, dviračiu važiavo kelkraščiu netoli savo namų, pranešė prokuratūra. „Vienas iš kariškių įsakė kaltinamajam nužudyti civilį, kad šis apie juos nepraneštų, – teigiama pranešime. – Vyras mirė vietoje, vos už kelių dešimčių metrų nuo savo namų“.
Rusijos kareiviui, kuris yra sulaikytas, gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčiniu nužudymu. Kada prasidės teismas, I. Venediktova nepranešė. Jos biuras išplatino V. Šišimarino nuotrauką, bet nedetalizavo, kaip jis buvo sulaikytas Ukrainoje nei kas nutiko kitiems jo grupės nariams įtariamo nužudymo metu.
Prokuratūra užregistravo daugiau nei 10 700 įtariamų karo nusikaltimų, kuriuose dalyvavo 622 įtariamieji. Kyjivas ir Vašingtonas ne kartą kaltino Rusijos kariuomenę įvykdžius karo nusikaltimus nuo vasario 24 d. pradėtos invazijos. Karas privertė išvykti beveik 6 mln. ukrainiečių, daugelis jų praneša apie kankinimą, seksualinį smurtą ir beatodairišką naikinimą. Didžioji Britanija ir Nyderlandai išsiuntė karo nusikaltimų tyrėjus į Ukrainą padėti vietos ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo komandoms, tiriančioms galimus masinius žiaurumus, įskaitant Kyjivo priemiestyje Bučoje, kur balandžio 2 dieną rasta mažiausiai 20 kūnų.
JAV pateikia Ukrainai ne visą žvalgybinę informaciją
Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Jungtinėse Valstijose buvo parengtos dalijimosi žvalgybos duomenimis su Ukraina taisyklės. Kaip praneša laikraštis „The Washington Post“, šis žingsnis buvo žengtas siekiant išvengti dar didesnės įtampos santykiuose su Rusija.
Amerikos žvalgybos darbuotojams skirtoje instrukcijoje nurodoma, kokio pobūdžio informacija negali būti teikiama Ukrainai.
Pavyzdžiui, Ukrainai negalima perduoti žvalgybos duomenų, kurie jai padėtų atakuoti objektus Rusijos teritorijoje. Draudimo tikslas – neleisti, kad JAV taptų atakų, kurias Ukraina gali surengti Rusijoje, dalyve.
Šiuo metu Vašingtonas teikia Kyjivui informaciją apie Rusijos pajėgų buvimo vietą ir judėjimą, kurią Ukraina gauna realaus laiko režimu, palydovines nuotraukas ir ataskaitas, surinktas iš konfidencialių šaltinių.
Be to, JAV pareigūnams uždrausta teikti Ukrainai išsamią informaciją, kuri jai padėtų neutralizuoti aukščiausius Rusijos karinės vadovybės narius, tarp jų – generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą ir gynybos ministrą Sergejų Šoigu.
Šis draudimas netaikomas Rusijos generolų atžvilgiu. Bet, pasak aukšto JAV pareigūno, nuspręsta neteikti informacijos ir apie jų buvimo vietą Ukrainoje.
V. Zelenskis kalba apie pažangą, Ukrainai siekiant teritorinių garantijų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad, šaliai dedant pastangas užsitikrinti tarptautines saugumo garantijas, esama pažangos.
„Deramės su pirmaujančiomis pasaulio valstybėmis, kurios suteiktų Ukrainai pasitikėjimo saugumu ateinantiems dešimtmečiams“, – trečiadienio vakarą savo kasdieniame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis. Tai buvo viena iš temų, aptartų sekmadienį vykusiame Didžiojo septyneto (G7) susitikime, kuriame Ukraina dalyvavo pirmą kartą.
„Tai pirmas kartas mūsų valstybės istorijoje, kai įmanoma patvirtinti tokias garantijas. Ne kokį nors memorandumą, ne kokį nors deklaruojamą norą dėl kokio nors kurso, o konkrečias garantijas“, – sakė V. Zelenskis. Tai būtų „ne tik teisiškai reikšminga, bet ir užrašyta taip, kad būtų aišku: tiksliai ką, tiksliai kas ir tiksliai kaip mums garantuoja“, – pridūrė V. Zelenskis.
Vienas iš Rusijos reikalavimų, siekiant nutraukti ginkluotus karo veiksmus, yra aiškus Ukrainos įsipareigojimas laikytis politinio neutralumo, dėl kurio šalis siekia tvirtų tarptautinių saugumo garantijų.
Ukrainos policija nuo karo pradžios sulaikė 750 diversantų
Ukrainoje nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo pradžios demaskuotos 88 diversantų ir žvalgų grupės, sulaikyta 750 žmonių, prisidėjusių prie diversinės veiklos.
Tai per spaudos konferenciją pranešė Ukrainos nacionalinės policijos departamento viršininkas Oleksijus Sergejevas.
„Nuo karo pradžios demaskuotos 88 diversantų ir žvalgų grupės, sulaikyta 750 žmonių, susijusių su diversine veikla. Iš jų 676 perduoti Ukrainos saugumo tarnybos institucijoms“, – sakė jis.
O. Sergejevo duomenimis, Ukrainos nacionalinės policijos tyrėjai iškėlė 484 baudžiamąsias bylas už kolaboravimą su okupantais. Įtarimai jau pateikti 72 asmenims.
Parengta pagal ELTA inf.