Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
E. Macronas ragina kurti „Europos politinę bendriją“ šalia ES
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad tokiai kandidatei kaip Ukraina įstoti į Europos Sąjungą prireiktų „dešimtmečių“, ir pasiūlė šalia bloko sukurti platesnę demokratinių valstybių politinę bendriją.
„Net jei rytoj suteiktume jai kandidatės statusą, – sakė jis apie Ukrainą, – visi puikiai žinome, kad procesas, leidžiantis jai įstoti, užtruktų kelerius metus, tiesą sakant, neabejotinai kelis dešimtmečius“.
Tačiau pažymėjęs, kad Ukrainai ir kitoms šalims, besitikinčioms įstoti į ES, pavyzdžiui, Moldovai ir Sakartvelui, reikia skubiai suteikti vietą Europos šalių šeimoje, jis paragino sukurti „Europos politinę bendriją“.
Vasario mėnesį Rusija įsiveržė į Ukrainą, iš dalies siekdama sutrukdyti Kyjivui integruotis į ES ir NATO, o Sakartvelo ir Moldovos teritorijas taip pat iš dalies yra okupavusi Rusijos kariuomenė.
Prieš pat E. Macrono kalbą Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen tviteryje parašė, kad ES vykdomoji institucija birželio mėnesį pateiks savo „nuomonę“ dėl Ukrainos narystės paraiškos.
Tačiau E. Macronas savo kalboje, kurioje pritarė raginimams pakeisti ES sutartį, kad būtų dar labiau sustiprinta ES integracija, teigė, kad blokas, „atsižvelgiant į jo integracijos lygį ir siekius“, negali būti vienintelė Europos organizacinė institucija.
„Mūsų istorinė pareiga… yra sukurti tai, ką šiandien jums apibūdinčiau kaip Europos politinę bendriją“, – sakė jis. – Ši nauja Europos organizacija leistų demokratinėms Europos tautoms… rasti naują erdvę politiniam bendradarbiavimui, saugumui, bendradarbiavimui energetikos, transporto, investicijų, infrastruktūros, žmonių judėjimo srityse“.
Netikėtai atvykusiam į Odesą Ch. Micheliui teko bėgti į slėptuvę
Pirmadienį Odesoje su iš anksto neskelbtu vizitu apsilankęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘as Michelis buvo priverstas nutraukti susitikimą ir bėgti į slėptuvę, kai pietiniam Ukrainos miestui vėl buvo smogta raketomis, pranešė ES pareigūnas.
Smūgis buvo suduotas tuo metu, kai vyko Ch. Michelio susitikimas su Ukrainos ministru pirmininku Denisu Šmyhaliu. „Susitikimo su premjeru metu dalyviams teko nutraukti susitikimą ir slėptis, nes į Odesos regioną vėl smogė raketos“, – sakė pareigūnas.
Vizito metu Ch. Michelis apžiūrėjo uostą ir „galėjo iš arti pamatyti Rusijos karo poveikį pasaulinėms tiekimo grandinėms“, sakė ES pareigūnas.
„Tai, kad daugybė tonų grūdų įstrigo uoste dėl Rusijos vykdomos Juodosios jūros blokados, ne tik kenkia Ukrainos ekonomikai, bet ir trukdo pasauliui gauti gyvybiškai svarbių maisto produktų, ir kelia grėsmę maisto saugumui visame pasaulyje“, – sakė jis.
Ukraina yra viena pagrindinių kviečių augintojų ir eksportuotojų pasaulyje, tačiau dėl invazijos sutriko ir sėja, ir paskirstymas, kurį paralyžiavo Rusijos sunaikinta transporto infrastruktūra ir Odesos, pagrindinio grūdų eksporto uosto, blokada.
Prieš karą Ukrainai teko apie 12 proc. pasaulio kviečių eksporto, o karui prasidėjus maisto prekių kainos smarkiai išaugo.
ES vadovas taip pat išklausė Ukrainos karinio jūrų laivyno vado informacijos apie „žalą, kurią padarė iš jūros paleistos Rusijos raketos, ir galėjo savo akimis stebėti beprasmišką gyvenamojo namo sugriovimą ir poveikį nekaltiems civiliams“.
Čekijos premjeras: V. Putinas iškraipo istoriją
Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sąmoningai iškraipant istoriją ir dabartį. „Beprasmiška gintis nuo kiekvieno melo, kurį girdėjome Maskvoje“, – sakė vyriausybės vadovas pirmadienį agentūrai ČTK. Prieš tai V. Putinas savo kalboje 77-ųjų rusų pergalės prieš nacistinę Vokietiją metinių proga teisino karą prieš Ukrainą.
„Ši kalba parodė, kaip svarbu, kad Vakarai vieningai ir greitai veiktų prieš agresorių“, – pabrėžė P. Fiala. Jis nuo gruodžio vadovauja liberalų ir konservatorių koalicijai. ES ir NATO narė Čekija nuo vasario pabaigos priėmė daugiau kaip 330 000 karo pabėgėlių iš Ukrainos.
Tuo tarpu Prahos miesto taryba nusprendė iš sovietų maršalo Ivano Konevo (1897-1973) atimti garbės piliečio vardą. Jo vaidmuo Čekijoje vertinamas prieštaringai. Nors I. Konevas 1945 metų pavasarį dalyvavo išvaduojant Bohemiją iš vokiečių okupacijos, jis vaidino ir svarbų vaidmenį 1956-aisiais numalšinant Vengrijos liaudies sukilimą.
Jau prieš dvejus metus generolo statulos demontavimas Prahoje sukėlė įtampą su Maskva.
Ukraina neleis Rusijai „pasisavinti“ Antrojo pasaulinio karo pergalės prieš nacizmą
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį, minint Sovietų sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines, pareiškė, kad Ukraina neleis Rusijai pasisavinti pergalės Antrajame pasauliniame kare.
„Šiandien švenčiame Pergalės prieš nacizmą dieną. Didžiuojamės savo protėviais, kurie kartu su kitomis tautomis antihitlerinėje koalicijoje nugalėjo nacizmą. Ir niekam neleisime aneksuoti šios pergalės. Neleisime jos pasisavinti“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė: „Mes laimėjome tada. Mes laimėsime dabar“.
Ukrainos pareigūnai: Mariupolyje parado nebuvo
Ukrainos valdžios pareigūnų teigimu, Rusijos okupuotame Mariupolyje Pergalės dienos parado nebuvo.
CNN cituoja Mariupolio mero patarėją Petro Andriuščenką, kuris pareiškė, kad čia paradas nevyko, tačiau prie vieno prorusiškų separatistų neseniai atnaujinto memorialo buvo padėta gėlių.
Atskirai Mariupolio miesto taryba teigė: „Okupantai švenčia Pergalės dieną ant Mariupolio gyventojų kaulų. Į masinę kapavietę netoli Vynogradno kaimo toliau vežami šimtų Rusijos kariuomenės pražudytų piliečių kūnai.“
V. Zelenskis žada, kad Ukrainoje kada nors bus surengtas pergalės prieš Rusiją paradas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pažadėjo, kad jo šalyje kada nors bus surengtas pergalės prieš dabartinę Rusijos invaziją paradas, ir kartu atmetė Maskvos bandymus apibūdinti savo sukeltą karą kaip Ukrainos „denacifikaciją“.
„Didžiuojamės savo protėviais, kurie kartu su kitomis tautomis antihitlerinėje koalicijoje įveikė nacizmą. Neleisime, kad kas nors pasisavintų šią pergalę, neleisime, kad ja būtų naudojamasi“, – sakoma V. Zelenskio pranešime.
„Mūsų priešas svajojo, kad mes atsisakytume švęsti gegužės 9-ąją ir pergalę prieš nacizmą – tam, kad dabar galėtų vartoti žodį „denacifikacija“, – pridūrė V. Zelenskis. Jis nurodė, kad šią pergalės prieš nacizmą dieną Ukraina kaunasi dėl naujos pergalės. „Kažkas kaunasi už carą, fiurerį, partiją ir vyriausiąjį vadą, o mes kaunamės už Tėvynę… mūsų protėvių pergalė nenuėjo veltui“, – tvirtino prezidentas.
Pasak V. Zelenskio, Ukrainoje kada nors bus surengtas šalies pergalės paradas.
Karas Ukrainoje jau pražudė 226 vaikus
Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 226 vaikai. Tai pirmadienį pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.
Prokuratūros duomenimis, sužeista dar 415 vaikų.
Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.
V. Zelenskis atmetė galimybę karinėmis priemonėmis išlaisvinti Mariupolį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kol kas atmeta galimybę išlaisvinti apsiaustą Mariupolio uostamiestį, okupuotą Rusijos kariuomenės.
„Ukraina neturi pakankamai sunkiosios ginkluotės, kad išvaduotų Mariupolį karinėmis priemonėmis“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau, atvykusiu solidarumo vizito į Kyjivą.
Nors diplomatiniais kanalais civilius pavyko evakuoti iš apsiaustos „Azovstal“ plieno gamyklos, joje likusių Ukrainos karių evakuacija yra sudėtinga, sakė jis. „Rusijos kareiviai, Rusijos armija, karinė vadovybė ir Rusijos Federacijos politinė vadovybė nenori paleisti mūsų karių“, – sakė V. Zelenskis.
Jau kelias savaites didžiąją Pietryčių Ukrainos uostamiesčio Mariupolio dalį kontroliuoja Rusija. Savaitgalį iš miesto plieno gamyklos buvo evakuoti paskutiniai ten besislėpę civiliai. Tačiau sakoma, kad šimtai ukrainiečių kovotojų vis dar laikosi gamyklos bunkeriuose ir neketina pasiduoti.
O. Arestovičius: ukrainiečių genocidas tęsiasi
Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius interviu Izraelio televizijai pareiškė, kad šiuo metu Ukrainoje vyksta dar „keturios Bučos“: dvi – Zaporižės kryptimi, dvi – Chersono, praneša „Ukrinform“.
„Kol kas aktuali ukrainiečių tautos išlikimo tema, kadangi Rusijos armija čia vykdo akivaizdų genocidą. Ir Jungtinių Tautų Tarptautinis teismas šią bylą nagrinėja kaip Rusijos genocidą prieš Ukrainą – byla vadinasi būtent taip, o ne kaip nors kitaip“, – sakė jis.
„Masinis žaginimas, vaikų ir senelių žudymas, civilių šaudymas ir t. t. – apie kokią „brolybę“ galima kalbėti? Net jei ir bus atnaujinti santykiai – mes vis dėlto esame kaimynai, – tai dar labai tolima istorija. O dabar mūsų uždavinys – išgyventi“, – pabrėžė patarėjas.
Penktadienį Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova pranešė, kad Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje jau tiria 17 šalių.
Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Parengta pagal ELTA inf.